- Kokie žmonės dažniausiai patiria traumas žiemą?
- Dažniausiai tokias traumas patiria vyresnio amžiaus ir neblaivūs žmonės. Neretai slidaus kelio aukomis tampa ir aukštakulnius batus avinčios moterys.
- Kokios traumos pasitaiko šaltymečiu?
- Traumų žiemą būna labai įvairių: sumušimų, raiščių plyšimų, lūžių ir t. t. Jos nutinka dėl žmonių neatsargumo ir tinkamai neįvertintos situacijos. Taip pat būtina atsižvelgti į oro sąlygas, kelio dangą ir išsirinkti tinkamą avalynę.
- Kurios kūno dalys nukenčia dažniausiai?
- Dažniausiai nukenčia kulkšnys, čiurnos, kelių sąnariai ir riešai.
- Kaip reikėtų elgtis, kad griūvant pavyktų išvengti lūžių?
Labai dažnai pasitaiko riešo lūžių, todėl rekomenduočiau griūvant nesiremti ranka, geriau griūti ant šono. Tuomet tikimybė ką nors susilaužyti kur kas mažesnė. Klubų kaulai daug tvirtesni nei riešų.
- Ką derėtų įsiminti mėgstantiems žiemos sportą – slidinėjimą, čiuožimą?
- Svarbiausia tinkamai pasiruošti. Jeigu žmogus dirba banke ir visus metus praleidžia sėdėdamas prie kompiuterio, prieš važiuodamas slidinėti į kalnus turėtų tinkamai pasiruošti, pamažu didinti fizinį krūvį, o ne staiga atsikelti nuo minkšto krėslo ir leistis nuo kalno kaip kamikadzė (juokiasi).
Taip pat prieš aktyvią veiklą reikėtų apšilti, kad būtų išvengta patempimų ir kitų traumų. Žinoma, sportuojant reikėtų elgtis atsargiai. Negalima atsipalaiduoti nė minutei. Naudinga užsidėti elastinius įtvarus arba apsaugas ant kelių, riešų, alkūnių sąnarių.
- Ar pasitaiko, kad žmonės nesupranta, jog susilaužė kaulą?
- Taip, pasitaiko ir gana dažnai. Kartais stebiuosi, kaip žmogus galėjo sulaužyta koja tiek laiko vaikščioti... Būna, kad pacientas atvyksta su tokia ištinusia koja, kad net neįmanoma suteikti pagalbos. Tada tenka guldyti į ligoninę ir laukti, kol nors kiek atslūgs tinimas. Paskui galima operuoti.
Taip nutinka, nes kiekvienas skausmą jaučia skirtingai. Vieni ir adata įsidūrę klykdami skuba į ligoninę, kiti ir turėdami didžiules žaizdas tikisi, kad jos praeis savaime...
- Kiek laiko gyja lūžis? Ar įmanoma paspartinti šį procesą?
- Kiekvienas kaulas gyja skirtingai ir šio proceso paspartinti neįmanoma. Pavyzdžiui, kulkšnys gyja apie 2,5 mėn., blauzdikauliai – apie 4 mėn., šlaunikauliai – net iki pusės metų. Rankų kaulai gyja šiek tiek greičiau.
Tarkime, riešų kaulams ir raktikauliams sugyti reikia apie 2 mėn., žastams – 3 mėn. Žinoma, viskas priklauso ir nuo to, ką žmogus gyvenime veikia. Jeigu dirba sėdimą darbą, dirbti gali pradėti greičiau negu tie, kurie dirba fizinį darbą.
- Tiesa, kad lūžių vietos išlieka jautresnės visą gyvenimą?
- Traumos negali praeiti be pasekmių. Tačiau jei lūžis buvo paprastas, jam sugijus dažniausiai žmogus nieko toje vietoje nejaučia. Dažniausiai kaip barometrai veikia lūžiai ties sąnariais: kelių, riešų, klubų ar kt. Tačiau bėgant laikui tai praeina.
- Kaulų skilimai neatrodo tokie pavojingi kaip lūžiai. Kaip yra iš tiesų?
- Anatominius pokyčius sukelia ne tik kaulų lūžiai, bet ir skilimai. Dėl to būtina gydyti ir juos. Visos traumos palieka pėdsaką visam gyvenimui.
- Kaip dėl raiščių plyšimų? Ar dažnai tenka juos diagnozuoti?
- Jie taip pat gana dažni. Tačiau jų gydymas priklauso nuo to, kurie konkrečiai raiščiai plyšo, ir nuo to, kuo gyvenime žmogus užsiima. Plyšusių raiščių operacijos atliekamos sportininkams, šokėjams ir kitiems žmonėms, kurie gyvena aktyvų gyvenimą. Paprastiems žmonėms plyšę raiščiai gali būti neoperuojami.
Pavyzdžiui, kelio sąnario raiščiai yra keturi ir vienam nutrūkus žmogus gali gyventi su likusiais. Žinoma, kelias gali būti mažiau stabilus. Tačiau jei žmogui tai netrukdo, nieko tokio. Dažnai plyšus raiščiams uždedamas gipsas arba įtvaras. Paskui skausmui atlėgus pacientas kartu su gydytoju sprendžia, ar jam reikia operacijos, ar ne.
- Kartais po patirtos traumos pradeda traškėti sąnariai, dažniausiai – kelių srityje. Kodėl taip nutinka?
- Greičiausiai dėl pakenkimo kremzlei. Per traumą pažeidžiamas jos lygus paviršius, todėl judant atsiranda traškesys. Deja, atkurti pažeistos kremzlės struktūros beveik neįmanoma arba gydymo metodai labai sudėtingi, o pats gydymas trunka labai ilgai.
- Kaip gydyti stiprius sumušimus? Ar visada būtina kreiptis į gydytoją?
- Norint išvengti tinimo, ant sumuštos vietos reikėtų uždėti šaltą kompresą. Tai malšina skausmą, be to, būna mažiau kraujosruvų. Naudingi ir specialūs heparino tepalai. Jeigu situacija negerėja 3–4 dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją.
- Jeigu nugriuvus atsirado tik kraujosruvų, dažniausiai jos nesureikšminamos. Ar kraujosruvos tikrai nepavojingos?
- Dažniausiai kraujosruvos iš tiesų nepavojingos. Pavojus gali kilti tiems žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs. Pavyzdžiui, sergantiesiems cukriniu diabetu, bronchine astma, vartojantiems hormoninius preparatus ir kt. Tokiu atveju sumušta vieta gali supūliuoti.
- Kaip stiprinti kaulus, sąnarius, raumenis ir raiščius, kad išvengtume traumų?
- Patartina sportuoti ir visavertiškai maitintis. Jeigu žmogus nevalgo tam tikrų produktų, pavyzdžiui, mėsos, kaulams gali trūkti naudingų medžiagų. Tuomet jie būna silpnesni. Gyvenant mūsų klimato zonoje, gyvūniniai produktai būtini. Tačiau netgi tinkamai maitinantis, senstant, organizmas silpsta, ne išimtis ir kaulai. To išvengti nepavyks. Visgi pasitaiko žmonių, kurie nenori to pripažinti.
Kartą pas mane atėjo garbingo amžiaus vyras ir pareiškė, kad jam kažkas negerai. Paklausiau, kas būtent. Jis atsakė, kad visą gyvenimą iškeldavo 120 kg štangą, o dabar pakelia vos 100 kg. Patariau žvilgtelėti į pasą, tačiau pacientas mane išvadino kvailiu ir išėjo (juokiasi).
- Galbūt stiprius kaulus ir sąnarius padėtų išsaugoti specialūs maisto papildai?
- Reklamos skelbia, kad jie padeda, tačiau realybėje nesu pastebėjęs jokio stebuklingo poveikio.
