Kai kurios damos tiki greito poveikio injekcinėmis metodikomis, reklama “krūtinė per valandą”. Krūtinės didinimas sintetinės ar pusiau sintetinės kilmės geliais gresia rimtomis komplikacijomis, šalutiniu poveikiu, todėl yra pripažintas ydinga praktika.
“Gelinis eksperimentas” neretai baigiasi uždegimu, kitomis sudėtingomis komplikacijomis. Sulaikyti moteris nuo neapgalvotų žingsnių gali tik žinojimas ir išmintis.
Estetinės medicinos rinka kontūrinei ir apimties plastikai siūlo įvairius užpildus su hialurono rūgštimi ir kolagenu. Jie naudojami raukšlėms lyginti, lūpų apimčiai, taip pat ir krūtims didinti, yra biologiškai suderinami su žmogaus organizmu – tas veiksnys nusako jų saugumą. Po kelių mėnesių užpildai išsiskaido. Tokios procedūros leidžia džiaugtis tik laikinu putlesnės krūtinės efektu.
Veido ar kūno apimčiai ir kontūrams koreguoti gali būti naudojami nuosavi riebaliniai audiniai. Tačiau krūtinei didinti šis būdas nėra tinkamas, yra komplikacijų rizika. Dėl to yra oficialus Amerikos plastinės chirurgijos gydytojų draugijos perspėjimas.
Taigi išvardytos priemonės yra trumpalaikės, mažai efektyvios, nepatikimos, o kartais – nesaugios sveikatai, ypač kai siekiama didesnių ir stabilių biusto parametrų pakeitimų.
Ne vien dėl seksualinės estetikos
Apimtį didinamoji mimoplastika – viena populiariausių operacijų pasaulyje. Kol kas neišrastas geresnis ir patikimesnis krūtų endoprotezavimo metodas už silikoninius implantus. 99 proc. pasaulyje gaminamų krūtų endoprotezų – silikoniniai. Šiuo metu pasaulio plastinės chirurgijos specialistai dirba su penktąja jų karta. Kiekvienais metais visame pasaulyje atliekama apie 2 milijonai panašių operacijų.
Klaidinga manyti, kad šios operacijos atliekamos siekiant seksualinės estetikos.
Yra daug atvejų, kai implantai yra rekomenduojami. Pavyzdžiui, mikromastija/hipomastija (neišsivysčiusios krūtys), krūtinės hipoplazija (nepakankamai išsivysčiusi viena arba abi krūtys), krūtinės aplazija (nėra poodinio riebalinio audinio). Esant krūtų asimetrijai taip pat taikomi implantai.
Po nėštumo, žindymo krūtimi ar dėl amžiaus pokyčių krūtinė gali deformuotis – prarasti apimtį arba formą, gali įvykti jos ptozė (nusileidimas). Šiais atvejais gelbsti endoprotezavimas. Esant pastebimai ptozei, krūtų didinimas gali būti derinamas su patempimu (mastopeksija). Krūtų rezekcijos dėl piktybinio auglio atvejais chirurgai, atlikdami krūtinės rekonstrukciją, taip pat naudoja implantus.
Pro didinamąjį stiklą
Pastaruosius daugiau kaip 50 metų silikoniniai implantai vertinami pro didinamąjį stiklą, kokią gi įtaką jie turi sveikatai. Šio šimtmečio pradžioje svarbiausi testai baigti, gamyba – maksimaliai patobulinta. 2006 m. implantai, užpildyti silikonu, buvo oficialiai pripažinti JAV Maisto produktų ir vaistinių preparatų kontrolės valdybos (FDA).
Europos ir tarptautinis medicinos technologijų ir prietaisų plastinėje chirurgijoje kokybės užtikrinimo komitetas (EQUAM) pripažįsta, kad geresnės alternatyvos chirurgijoje (taip pat plastinėje ir rekonstrukcinėje) už silikoną nerasta.
Daugkartiniai tyrimai įrodė, kad silikoniniai krūtų implantai nesukelia autoimuninių ligų, jungiamojo audinio ligų, alergijos silikonui ar apsinuodijimo, kokios nors naujos “silikoninės ligos”.
Patvirtinta, jog endoprotezai krūtyse nekelia pavojaus sirgti krūties vėžiu. Tinkamais naudoti juos oficialiai pripažino Amerikos medicinos acociacija (AMA), Britanijos sveikatos apsaugos departamentas, analogiškos daugelio Europos valstybių organizacijos.
Visose Europos šalyse galioja Direktyva dėl medicininės paskirties gaminių naudojimo, sukurti atitinkami tarptautiniai šio tipo produkto gamybos kokybės standartai. Griežtos taisyklės reglamentuoja medžiagas, kūrimą, gamybą, sterilizaciją, pakavimą. Situaciją su PIP galima apibūdinti kaip netikėtą ir nemalonią taisyklės išimtį.
Europos Sąjungos klinikose naudojami implantai, patvirtinti EQUAM. Europoje sertifikuoti endoprotezai, skirti naudoti už ES ribų, papildomai sertifikuojami FDA. Šio JAV kontrolės organo kokybės/saugumo standartas atitinka CE (Conformité Européenne) normas.
Dar kartą apie skandalą dėl krūtų implantų arba PIP situacija – nemaloni taisyklės išimtis
Skandalas prasidėjo 2011 m. Kalėdų išvakarėse, kai Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė oficialų pranešimą dėl kompanijos “Poly Implant Prothèse” gaminamų implantų kokybės ir rekomendavo juos pašalinti. Lietuva liko skandalo nuošalyje – į mūsų šalį šie implantai niekada nebuvo įvežami. Vis dėlto gandų pakako ir čia.
Aprimus aistroms
Aistros dėl PIP implantų jau šiek tiek aprimo, tačiau istorijos tyrimas dar nebaigtas. Ypatingas atvejis su “Poly Implant Prothèse” pamažu apauga gandais, svarstymais, klausimais... Kaip būna panašiais atvejais, kai kurie komentarai tolimi nuo medicinos, pernelyg kategoriški. Kuo mažiau išmanymo, tuo entuziastingiau nešlovingas epizodas apibendrinamas kaip bendra tendencija.
Tačiau faktas akivaizdus: informacija apie PIP endoprotezus, užpildytus nekondiciniu silikonu, sukėlė sumaištį. Moterys, kurios svajojo apie išraiškingą biustą, kovoja su abejonėmis. O tos, kurios jau gyvena su krūtų implantais (net ir kitų gamintojų), nerimauja – ar viskas gerai?
Kokia gi tikroji silikoninių implantų situacija?
Saugumo ir kokybės standartai
Savo laiku Amerikos gamintojams teko 85 proc. pasaulio silikoninių krūtų implantų rinkos. Šiandien gamintojų daugiau kaip dešimt, jų skaičius toliau pamažu auga. Gamybos lyderė Amerikoje išlieka JAV, o Europoje – Prancūzija. Yra dar žinomų europinių prekės ženklų – iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos. Kinijoje taip pat pradėti gaminti krūtų implantai.
Bet kuris Europos gamintojas atitinka griežtus ES kokybės standartus, taip pat tarptautines medicinines normas.
Konkurencija skatina gamintojus modernizuoti gamybą, diegti inovacijas. Tačiau atitikti griežčiausius kokybės ir saugumo standartus – besąlygiška pareiga absoliučiai visiems.
Medicininis silikonas, naudojamas implantų gamyboje, turi atitikti fizinių ir cheminių savybių reikalavimus, jokios priemaišos neleistinos. Apvalkalas turi užkirsti kelią net minimaliai gelio difuzijai, todėl privalo būti tvirtas, atsparus plyšimui ar trinčiai, tačiau turi išlikti ir elastingas. Reikiamų savybių padeda pasiekti apsauginių sluoksnių kiekis (daugiasluoksniškumas).
Implantų paviršiaus tekstūra gali būti lygi arba tekstūrinė. Dabar populiarūs implantai tekstūrine danga, kuri, palyginti su lygia, manoma, mažina kapsulinės kontraktūros formavimosi tikimybę.
Užpildas – natūraliai stangrus, būdingas krūties audiniams, išoriškai paveikus turi išsaugoti formos stabilumą. Gelis neturi būti pernelyg tankus, kad nepadidėtų implanto apčiuopiamumas. Visos naudojamos technologijos turi būti nepavojingos sveikatai ir maksimaliai sumažinti pooperacines rizikas.
Silikoną (apvalkalo ir gelio užpildo medžiagą) praktiškai visiems implantams gamina dvi amerikiečių korporacijos: “NuSil” ir “Applied Silicone”. Įvairių gamintojų implantai skiriasi gelio tankumu (nuo minkšto iki tankaus), endoprotezo apvalkalo storiu ir patvarumu, paviršiaus tekstūravimo sudėtingumu, apsauginių sluoksnių skaičiumi, implanto apvalkalo tvirtinimu, dydžių ir formų matricomis.
Kas nutiko su PIP
Kompanijos „Poly Implant Prothèses” implantai PIP Prancūzijos rinkoje pasirodė praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Estetinės medicinos pasaulyje tai buvo tikras įvykis. Naujieji implantai prilygo geriausiems pasaulio pavyzdžiams. Jie turėjo keturių sluoksnių apvalkalą, kai ankstesnės kartos implantai – tik tris apsaugos sluoksnius.
Platus apimties ir formų pasirinkimas, kairieji ir dešinieji implantai leido chirurgams sukurti maksimaliai natūralią krūtų konfigūraciją. Analogų neturėjo mikrotekstūrinis PIP apvalkalas, maksimaliai pritaikytas žmogaus organizmui. Koncernas „Poly Implant Prothèses“ buvo siejamas su pažanga, aktyvia rinkodarine pozicija, nepriekaištingu aptarnavimu.
Kompanija buvo viena didžiausių silikoninių implantų eksportuotojų, tiekė produkciją daugiau kaip į 60 pasaulio šalių, dar visai neseniai pasauliniame gamintojų reitinge užėmė trečiąją vietą. Pacientams buvo svarbi patraukli endoprotezų kaina.
Kas gi nutiko iki tol gerą vardą turėjusioje kompanijoje „Poly Implant Prothèses”?
Yra kelios versijos. Esmė ta, kad Prancūzijos medicinos produkcijos sanitarinio saugumo ir kontrolės agentūra (AFSSaPS) aptiko produkcijos partiją, kurios implantų užpildas buvo kito, nesertifikuoto silikoninio gelio. Koncernas dėl pigesnio endoprotezų užpildo per metus sutaupydavo iki kelių milijonų dolerių.
Nesertifikuoto silikono naudojimo faktas tapo svaria priežastimi, dėl kurios „Poly Implant Prothèses” veikla buvo pripažinta neteisėta.
AFSSaPS ekspertai, ištyrę PIP implantus, pareiškė, kad endoprotezų plyšimo rizika dvigubai viršija normą ir pareikalavo, kad kompanija gamintoja nutrauktų nekokybiškos produkcijos gamybą.
Didžiojos Britanijos ir Australijos kontroliuojančios institucijos atliko nepriklausomą PIP endoprotezų tyrimą ir... nepatvirtino AFSSaPS išvadų, esą produkcija yra aukštos kokybės ir saugi. Pasak jų, silikoniniai implantai nėra genotoksiška (kancerogeniška) ar chemiškai nuodinga medžiaga. Tačiau pastebėta, kad tai tik pirminė informacija apie PIP silikoninių implantų pavojingumą ar saugumą, nes tyrimai nebuvo pakankamai išsamūs.
Pavojų pakėlė prancūzų gydytojai, vienos pacientės mirtį nuo krūties vėžio 2011 m. susieję su PIP endoprotezais, kurie jai anksčiau buvo įtrūkę ir pratekėjo. Esą tai galėję išprovokuoti ligą. Tiesioginio ryšio tarp vėžio vystymosi ir ištekėjusio implanto turinio nenustatyta, vis dėlto reikalą turėjo ištirti speciali komisija.
Išnagrinėjus atvejus, kai vėžiu sirgo moterys su PIP implantais, priežastinio ryšio tarp šių susirgimų ir PIP implantų nešiojimo nerasta. Tačiau prancūzėms, turinčioms PIP implantus, rekomenduota jų atsikratyti.
Kompanija “Poly Implant Prothèses” gamino daugiau kaip 100 000 silikoninių implantų per metus, 84 proc. jų buvo eksportuojama į 65 pasaulio šalis: Bulgariją, Vengriją, Čekiją, Lenkiją, Graikiją, Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Estiją...
Lietuva, Latvija liko skandalo nuošalyje – “Poly Implant Prothèses” oficialių atstovų čia nebuvo.
