Komentuoja UAB „Imunodiagnostika“ Allergomedica klinikos medicinos biologė Megė Černiauskienė

Dar ne nuosprendis

„Kartais polinkis į alergiją yra paveldimas, – pasakoja M.Černiauskienė, – o kartais gali atsirasti ir gyvenimo eigoje. Didžiausia tikimybė alergijai atsirasti, kai susiduria keli veiksniai: ir paveldimumas, ir aplinkos poveikis bei palankios sąlygos alergijai susiformuoti. Be viso to, alerginių mechanizmų vystymąsi gali sukelti ir gretutinės asmens ligos.“

Tačiau vieną nelaimingą rytą atsibudus su alergija pūkuotam uodeguotam šeimos nariui, tikrai neverta skubėti jo atsikratyti. Alergija gali būti pagydoma ir neišsiskiriant su augintiniu.

Verta išbandyti imunoterapiją

Alergija sergantys asmenys paprastai pasireiškiančius negalavimo simptomus slopina geriamais ar purškiamais steroidiniais arba antihistamininiais medikamentais, tačiau šitaip nepatogūs simptomai suvaldomi ar numalšinami laikinai.

„Norint pašalinti ligos priežastis ir pagerinti gyvenimo kokybę, – pabrėžia M.Černiauskienė, – reikalingas gydymas imunoterapija. Tai – vienintelis alergijos gydymo metodas, veikiantis ligos priežastį ir galintis pakeisti natūralią jos eigą. Taikant imunoterapiją organizmas yra „pripratinamas“ prie tam tikro alergeno ir alerginiai simptomai išnyksta arba smarkiai sumažėja bei užkertamas kelias ligai progresuoti.“

Laboratoriniai tyrimai nustato paciento jautrumą konkrečiam alergenui ar jo komponentams. „Iš veninio arba kapiliarinio paciento kraujo nustatomi alergenui specifiniai imunoglobulinai IgE, – pasakoja medicinos biologė, – vėliau nustatomas platesnis profilis visiems potencialiems alergeno komponentams, ir pagal jį jau sudaromas gydymo planas.“

Pacientui duodama alergeno (suleidžiant arba papurškiant į burną po liežuviu) labai mažais kiekiais, vėliau dozės pamažu didinamos, kol jo organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema nustoja į jį reaguoti arba reaguoja silpniau.

„Tai nėra greitas procesas, – perspėja pašnekovė, – jis gali trukti ir trejus, ir penkerius metus, o kartais ir ilgiau laiko, priklausomai nuo paciento imuninės būklės. Tačiau pasiduoti nereikia.“

Imunoglobulinas E tampriai susijęs su alergija

Medicinos biologės pasakojimu, Imunoglobulinas E parodo, kiek organizmas yra įsijautrinęs tam tikram alergenui. Jis dalyvauja alerginių reakcijų metu, todėl puikiai tinka jų diagnostikai.

„Nulinė klasė reiškia, kad organizmas negamina specifinių IgE, kovojančių su atitinkamu alergenu. Kuo klasė aukštesnė, tuo labiau organizmas į jį reaguoja, – pasakoja ji. – Imunoglobulino E kiekiai organizme yra skirtingi, todėl ir reakcijos gali būti nevienodos. Vieniems ir žema specifinių IgE koncentracija prieš šuns alergeno komponentus gali sukelti stiprią bei pavojingą imuninę reakciją, o kitiems gali pasireikšti lengvesni požymiai.“

Alergenų verta kurį laiką vengti

Nors augintinio skleidžiamų alergenų praktiškai neįmanoma išvengti, bent jau alergijos gydymo metu gydytojai pataria sumažinti jų kiekį gyvenamoje aplinkoje.

„Neleiskite augintinio į miegamąjį, dažnai drėgnai valykite namus, reguliariai maudykite augintinį, – pataria medicinos biologė, – kruopščiai plaukite rankas po kiekvieno kontakto su juo. Nepakenks atsisakyti minkštų baldų ir medžiaginių užuolaidų, ant kurių gali užsilaikytų gyvūno skleidžiami alergenai. Dažnai skalbkite kasdienius rūbus.“

Ir svarbiausia, į ką pataria atkreipti dėmesį specialistai, – nepamiršti, kad visos šios priemonės ne amžiams. Susilpnėjus organizmo alerginei reakcijai ir išsivysčius tolerancijai į alergeną, jų ribojimą bus galima sumažinti, o su laiku ir atsisakyti išvis.

Dažniausi alergijos gyvūnui simptomai:

* čiaudulys;
* varvanti ar užgulusi nosis;
* perštinčios ir ašarojančios akys;
* perštinti gerklė;
* kosulys.