Nuo gimdos kaklelio vėžio labiausiai kenčia besivystančių ir ekonomiškai neturtingų šalių moterys. Vakarų valstybėse jau daugelį metų taikoma patikros programa, pagal kurią moterys tikrinamos nemokamai, siekiant laiku išsiaiškinti priešvėžinius pakitimus. Šiose šalyse moterų sergamumas minėtąja vėžio forma yra žymiai mažesnis.

Praėjusieji metai vėžio prevencijos istorijoje tapo perversmu – GKV tapo vakcina valdoma liga, tokia kaip ir raupai, hepatitas B bei kiti susirgimai, kurių galima išvengti žmones skiepijant planingai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV): jis buvo aptiktas 99,7 proc. GKV atvejų. Naujoji vakcina apsaugo nuo tų šio viruso atmainų, kurios sukelia 70 proc. vėžio atvejų.

Europos valstybės ėmėsi ryžingų veiksmų

Vakarų valstybės operatyviai sureagavo į mokslo atradimą - jau kelis mėnesius milijonai pasaulio moterų skiepijamos vakcina, galinčia apsaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio.

Europos Sąjungos valstybėse greta daugelį metų taikomos patikros programos, merginos ir moterys pradėtos skiepyti priešvėžine vakcina „Silgard“. Skiepai kompensuojami iš valstybių biudžeto arba padengiami privačių sveikatos fondų lėšomis.

Italijos vyriausybė jau nuo 2007 m. sausio mėnesio skiepijimo išlaidas kompensuoja visoms 12 metų mergaitėms. Graikijoje visų 12-13 metų mergaičių skiepijimą nuo GKV ketinama padaryti privalomu ir nemokamu. Skiepyti šioje šalyje pradėta nuo kovo mėnesio. Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose nuo šių metų pradžios skiepijimosi kaštus visiškai arba iš dalies dengia sveikatos draudimo fondai.

Australės bus skiepijamos nemokamai

Jau šį balandį Australijoje, šalyje kurioje ir buvo sukurta pirmoji pasaulyje priešvėžinė vakcina „Silgard“, prasidės nacionalinė skiepijimo programa. Vyriausybės lėšomis bus skiepijamos visos mergaitės ir moterys nuo 12 iki 26 metų; manoma, kad pasiskiepijusių skaičius sieks 2,1 mln. Mokyklose besimokančių mergaičių tėvams bus išsiųsti tam tikri dokumentai, kuriais jie patvirtins savo sutikimą skiepyti dukteris. Vyresnio amžiaus merginos nuo liepos mėnesio galės skiepytis apsilankiusios pas savo bendrosios praktikos gydytojus ar bendruomenės imunizacijos klinikose. Ketverius metus truksianti programa Australijos vyriausybei kainuos 537 milijonus dolerių.

Kitame žemyne – Šiaurės Amerikoje – šiuo metu priimami sprendimai dėl privalomo skiepijimo vakcina. JAV Teksaso valstijoje neseniai nutarta vakcinavimą padaryti privalomu visoms paauglėms, panašūs svarstymai vyksta ir kitose valstijose. Masačūsetso valstijoje nemokamai bus skiepijamos visos 9-18 metų mergaitės ir merginos. Kanados parlamento finansų komitetas rekomendavo vyriausybei įtraukti vakcinos, galinčios apsaugoti nuo GKV, finansavimą į valstybės biudžetą.

Lietuvoje gydytojai vis garsiau kalba apie GKV prevenciją

Lietuva Europoje dalinasi pirmąją vieta su Rumunija pagal mirštančių nuo GKV moterų skaičių. Kasmet ši liga diagnozuojama 500 Lietuvos moterų, kas antra iš jų miršta.

Prieš kelis mėnesius mūsų šalyje buvo suburtas nepriklausomų ekspertų Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos ir kontrolės forumas, kuris pateiks gimdos kaklelio vėžio prevencijos rekomendacijas, propaguos naujausias GKV profilaktikos ir kontrolės priemones, švies gydytojus ir visuomenę.

2007 m. kovo 14 d. Seime organizuojama konferencija „Gimdos kaklelio vėžys. Sprendimų galimybės Lietuvoje“, kurioje parlamentarai ir žymiausi šalies medikai kartu ieškos šios ligos prevencijos galimybių mūsų šalyje. Galbūt didesnis politikų dėmesys galėtų padėti šią Lietuvos moterims aktualią problemą spręsti efektyviau.

Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš ligų, parodančių šalių medicinos pažangumo lygį. Valstybėse, kuriose vykdoma nuosekli GKV prevencijos politika, kur šios ligos profilaktikai ir kontrolei skiriamas didelis dėmesys, susirgimų skaičius yra žymiai mažesnis. Pavyzdžiui, Suomijoje jau 40 metų nuosekliai vykdoma patikros programa ir vėžio susirgimų skaičius šioje šalyje yra 5 kartus mažesnis nei Lietuvoje, kuri šią programą pradėjo vykdyti 2004 metais.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją