Nepavalgę neužmiega...
Iš pradžių – apie nemėgstančiuosius savęs riboti. Išties daugelis žmonių yra linkę sočiai prisivalgyti antroje dienos pusėje. Kodėl? Pirmiausia dėl to, kad pats žmogaus organizmas kaupia riebalų atsargas. Kaip žinoma, sėkmingiausiai tai daroma ramiai ilsintis po sočios vakarienės. Kita priežastis yra susijusi su mūsų gyvenimo sparta.
Ryte pavalgyti daugelis nespėja arba, skubiai pašokę iš lovos prieš pat darbo pradžią, tiesiog nenori. Dieną, įsisukę į darbo rutiną, apie normalią mitybą tiesiog pamirštame... Jau pakeliui namo skrandis ima groti maršą, tad grįžę iškart puolame prie šaldytuvo. Kas lieka? Ogi godžiai kimšti viską iš eilės...
Toks gyvenimo būdas turi daugybę trūkumų. Pirmiausia – figūra. Jeigu vakarienė yra pagrindinis jūsų dienos valgis, tikrai priaugsite svorio. Kitas pavojus – riebūs ir kaloringi produktai. Jie dažnai išdidžiai puikuojasi matomiausioje šaldytuvo vietoje ir išalkusiajam atrodo patys patraukliausi. Prisivalgę riebaus maisto, organizmą suklaidinsime: jis norės miego, tačiau negalės ramiai užmigti, nes apkrausime jį sunkiu darbu.
Atrodytų, soti vakarienė – labai blogas pasirinkimas, tačiau sočiai prisivalgę užmirštame visas dienos negandas, skanus maistas leidžia mums pajusti namų jaukumą ir ramybę. Valgydami vakarienę, skirtingai nei pusryčiaudami, mes niekur neskubame, visos mintys – jau namie, o ne darbo kabinete. Taigi vakarienė veikia ne blogiau nei raminamieji ar antidepresantai. Sunku tam atsispirti...
„Minus vakarienė“
Kitas kraštutinumas – amerikietiška dieta, išpopuliarėjusi visoje Europoje. Ja ypač žavisi norintieji atsikratyti nereikalingų kilogramų ir turėti liekną figūrą. Šios teorijos esmę sudaro tai, jog negalima nieko valgyti po 18 val. – rekomenduojama tik gerti daug skysčių.
Kadangi šios dietos esmė – vakarienė, tiksliau – jos nebuvimas, pati dieta atrodo nesudėtinga ir patraukli. Juolab kad esminiams tinkamos mitybos dėsniams smarkiai nenusižengiama. Dieta tarsi atitinka žmogaus organizmo programą. Dieną medžiagų apykaita yra intensyvesnė, o vakare sulėtėja, todėl vakarinių kalorijų perteklius „susisuka“ ant pilvo, liemens ar šlaunų. Nėra vakarienės – nėra nereikalingų „gelbėjimosi ratų“. Nepavalgę vakarienės, mes galime nesunkiai vykdyti dietologų rekomendaciją valgyti sočius pusryčius. Pabadavę 12–13 val., valgyti tikrai norėsime...
Tačiau ar tai gerai?
Taip kankintis gali tik patys atkakliausieji. Dažniausiai tai – vadinamieji vyturiukai. Jiems nėra sunku nevalgyti po 18 val. – juk apie 21 val. jie jau devintą sapną sapnuoja... Kitiems toks režimas – didžiulė pertrauka tarp valgių, galinti sukelti skrandžio ir žarnyno problemų. O jeigu visą dieną tik greitomis užkandžiavote, vakarienės atsisakymas gali visai suklaidinti organizmą: negaudamas pakankamai maisto, jis sulėtins medžiagų apykaitą, o tada kiekviena kalorija virs riebalais. Taigi norėdami sulieknėti galite sulaukti atvirkštinio rezultato.
Vakarienę pasilik sau...
Dietologai ir gastroenterologai perspėja: vakarieniauti būtina! Protingai valgydamas vakare išsaugosi sveikatą ir figūrą. Vakarienės atsisakymas gali padėti suliesėti tik neilgam ir ne visiems. Nepavalgius vakare, apetitas padidėja dieną, norisi daugiau ir kaloringesnio maisto. Tai ne tik kenkia figūrai, bet ir gali sukelti virškinamojo trakto problemų. Retai ir gausiai maitinantis rizikuojama susirgti gastritu, cholecistitu ir pankreatitu. Be to, didelės maisto porcijos yra sunkiau virškinamos ir pasisavinamos. Todėl dietologai teigia, kad valgyti reikia saikingai ir laiku.
Pertrauka tarp valgių turėtų būti 4–5 val., o naktinė pertrauka neturėtų viršyti 10 valandų.
Taigi rekomendacijos nevalgyti po 18 val. galėtų griežtai laikytis tik užmiegantieji 20–21 valandą. Tačiau tokių žmonių nėra daug... Jeigu einate miegoti tik 23–24 val., tikrai nebus jokio „kriminalo“ pavakarieniauti 21 valandą. Jeigu jus prieš pat miegą nenumaldomai kankina noras atverti šaldytuvo dureles, nevaržykite savęs – antraip tiesiog neužmigsite.
Pavyzdžiui, stiklinė kefyro su kviečių sėlenomis bus net naudinga. Tuos, kurie nemėgsta pieno produktų, išgelbės 100–150 g šviežių daržovių su keliais lašais aliejaus. Atsakydami į klausimą, ką valgyti vakarienei, prisiminkite daržoves, įvairiausius pieno produktus be cukraus, liesas žuvis, virtą mėsą ir pan. Kiek valgyti? Žinoma, nedaug. Persivalgymas – pati blogiausia vakarienė.
Vakaro produktai
Jeigu jau nusprendėme, kad vakarieniauti reikia, išsiaiškinkime, kokie produktai tinkami vakarienei.
Neriebūs, nes virškindamas riebų maistą žmogaus organizmas visą kraują nukreipia į skrandį, todėl atsiranda sunkumo pojūtis.
Lengvai pasisavinami, nes miegant sulėtėja medžiagų apykaita, tad organizmas nespėja suvirškinti sunkaus maisto. Todėl vakarienei jokiu būdu netinka kepta mėsa, kepenėlės, rūkyti gaminiai, pupelės, grybai ir panašūs produktai. Tai gali „padovanoti“ neramų miegą ir slogius sapnus, rytinį galvos skausmą ir galūnių tinimą. Tačiau netiks ir toks maistas, kuris suvirškinamas ypač greitai.
Idealiais laikomi tie produktai, kuriuos žmogaus organizmas virškina apie 3 valandas. Jūrų gėrybės, žuvys, virtos bulvės, daržovės, vaisiai – štai ta vakarienė, kuri nei sugadins jūsų figūros, nei trukdys ramiai miegoti.
Nekaloringi. Daugiausia energijos mes sunaudojame nuo 9 val. iki 16 val., todėl kaloringiausius produktus turėtume valgyti iki 15 valandos. Vakarienei derėtų palikti 20–25 proc. dienos raciono, t. y. apie 400 kcal.
Padedantys užmigti. Apie padedančius užmigti produktus jau esame rašę. Svarbu, kad juose būtų daug kalcio, magnio ir aminorūgšties triptofano. Kalcis užtikrins ramią ir stabilią smegenų veiklą, magnis padės atsipalaiduoti raumenims, o triptofanas reguliuos miegą. Taigi tarp tokių produktų lyderiauja žirneliai, įvairūs žalumynai, kopūstai, žuvys, bananai, kalakutiena, figos, datulės. Valgyti šiuos produktus rekomenduojama likus 2 val. iki miego.