Pats sau fitoterapeutas


Šiais laikais labai populiarūs maisto papildai, pagaminti iš augalinių medžiagų. Jie parduodami be receptų, o mes juos sau skiriame nesitardami su gydytojais. Ir kodėl gi ne? Juk tai ne „chemija“, o „žolelės“.

Bet veikliosios medžiagos, kurių esama žolėje ar šaknyse, iš esmės niekuo nesiskiria nuo tų medžiagų, kurios gaminamos pramoniniu būdu. Ir viena, ir kita – galingas ginklas, o naudojant kartu galima susilaukti netikėtų rezultatų ir nepageidaujamos reakcijos.

Tarkime, penkiasdešimtmetis žmogus nusprendė profilaktiškai pavartoti ginkmedžio ekstrakto, kad atmintis nepablogėtų. O tuo pačiu metu medikas, nežinodamas apie savarankiškai vartojamą priemonę, norėdamas apsaugoti pacientą nuo galimų širdies ir kraujotakos sistemos problemų skiria aspirino. Pacientas sąžiningai vartojo ir vieną, ir kitą, o po keleto mėnesių jį ištiko insultas...

Kaip išvengti tokios problemos?

Visų pirma, visuomet įspėkite savo gydytoją apie visas žoleles ir maisto papildus, kuriuos vartojate, patariama zdr.ru. Papasakosime apie kai kurių populiarių augalų poveikius, bet vienokiais ar kitokiais šalutiniais poveikiais pasižymi praktiškai visi preparatai – ir augaliniai, ir cheminiai.

Antra, neblogai būtų apsidrausti ir pasikonsultuoti su kvalifikuotu fitoterapeutu. Jis apie žolelių nepageidaujamus poveikius žinos daugiau nei paprastas gydytojas.

Trečia, žoleles ir vaistus visada vartokite skirtingu laiku, skirtingu paros metu (tarkime, vienus ryte, kitus vakare) – taip bus išvengta nepageidaujamų „susidūrimų“.

Vartoti, bet nemaišyti

Ežiuolė

Pasižymi antibakteriniu ir antivirusiniu poveikiu. Ji vartojama kaip profilaktinė priemonė nuo viršutinių kvėpavimo takų problemų ir gripo, imunitetui stiprinti.

Ežiuolės nederėtų vartoti kartu su priešgrybeliniais preparatais: jų derinys kenksmingas kepenims.

Ežiuolės ekstraktų negerkite kartu su vaistais, slopinančiais imunitetą: jie silpnins vienas kito poveikį.

Ežiuolės preparatus kategoriškai draudžiama vartoti asmenims, sergantiems autoimuninėmis ligomis, tuberkulioze, AIDS.

Valerijono šaknis

Populiari raminančioji priemonė, padedanti pagerinti miegą bei apsauganti nuo silpno ir vidutinio stiprumo nerimo formų.

Valerijono šaknies preparatų nedera vartoti kartu su kitais vaistais nuo nerimo, antidepresantais: jų raminantis poveikis gali sumuotis, o šios sumos rezultatas gali būti nenuspėjamas.

Valerijono ir kitų raminamuoju poveikiu pasižyminčių žolių nerekomenduojama vartoti kartu su antihistamininiais preparatais.

Ginkmedis

Šis senas augalas augalas, kilęs iš Kinijos, aktyvina kapiliarinę kraujotaką ir smegenų aprūpinimą krauju, gerina dėmesingumą ir atmintį.

Ginkmedžio preparatų nerekomenduojama vartoti kartu su antikoaguliantais (preparatais, kurie skystina kraują): dėl jų bendro poveikio kraujas gali per daug suskystėti, todėl tikėtini kraujavimai, kraujo išsiliejimai.

Ginkmedžio preparatų ir MAO inhibitorių (vartojamų depresijai gydyti) derinio bendras poveikis gali būti neprognozuojamas ir nepageidautinas.

Jonažolė

Mūsų kraštuose jonažolė vartojama kaip vaistas nuo begalės ligų, o Vakarų Europoje bei JAV jis labiausiai vertinamas kaip priemonė nuo depresijos ir nervinės įtampos, jonažolė įtraukta į daugelio raminamųjų preparatų sudėtį.

Jonažolių nederėtų vartoti su vaistais, didinančiais jautrumą šviesai – pavyzdžiui, kai kuriais antibiotikais. Jonažolė gali sustiprinti fotosensibilizacinį poveikį.

Jonažolės perapartų nedera vartoti ir tuomet, kai vartojate antidepresantus, slopinančius serotonino reabsorbciją: poveikis gali sumuotis, o rezultatas bus neprognozuojamas.

Žmonėms, vartojantiems prieštraukulinius preparatus, nerekomenduojama vartoti jonažolės preparatus nepasitarus su gydytoju. Tyrimų rezultatai rodo, kad šie preparatai gali sąveikauti tarpusavy.

Kai kurių mokslinių tyrimų rezultatai byloja, kad jonažolė gali sumažinti hormoninių kontraceptinių priemonių efektyvumą, kai kurių vaistų nuo astmos poveikį.

Ženšenis

Populiari augalinė priemonė organizmo tonusui didinti.

Ženšenis skatina kraujo skystėjimą, todėl jo negalima vartoti kartu su vaistais nuo kraujospūdžio, antikoaguliantais, vaistais nuo diabeto.

Ženšenio ir MAO inhibitorių derinys kai kuriais atvejais gali sukelti maniakinę psichozę.

Vartojant su kava ar kofeino turinčiais preparatais ženšenis sukelia dirglumą.

Efedra

Vartojamas sergant įvairiausiomis ligomis – nuo astmos iki peršalimo. Svarbiausios veikliosios medžiagos – efedrino – yra daugelyje vaistų nuo slogos, o taip pat – svorui mažinti skirtuose preparatuose.

Efedros preparatų nerekomenduojama vartoti kartu su spaudimą mažinančiomis ar didinančiomis priemonėmis, nes efedra didina kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.

Efedros turėtų vengti tie, kurie vartoja vaistus, reguliuojančius cukraus kiekį kraujyje, nes augalinis preparatas slopina hipoglikeminių preparatų poveikį.

Kartu su MAO inhibitoriais efedra gali padidinti arterinį kraujospūdį.

Kartu su kai kuriais vaistais nuo širdies ligų efedra gali sukelti aritmiją.

Skaistažiedė

Vartojama migrenos priepuolių profilaktikai. Nerekomenduojama vartoti prieš arba iškart po chirurginių operacijų, nes gali sukelti stiprius kraujavimus.

Saldymedis

Saldymedžio šaknis ir jos sirupas dažnai skiriami peršalus, sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis su kosuliu, o taip pat sergant opalige, menopauzės simptomams lengvinti.

Saldymedžio nereikėtų vartoti geriant vaistus nuo diabeto: gali būti slopinamas pastarųjų poveikis.

Saldymedis mažina kalio koncentraciją organizme ir gali sukelti širdies aritmiją, ypač tiems pacientams, kurie vartoja vaistus nuo širdies ligų. Taip pat nederėtų kartu su saldymedžiu vartoti diuretikų, kurie smarkiai didina kalio šalinimą iš organizmo. Saldymedžio šaknis mažina skydliaukės aktyvumą, todėl gali tekti koreguoti vaistų, stabilizuojančių skydliaukės veiklą, dozes.

Nevartokite saldymedžio preparatų kartu su kraujospūdį mažinančiais vaistais – vaistų efektyvumas sumažės.

Saldymedžio preparatų vartoti nepatariama sutrikus inkstų, šlapimo pūslės veiklai.

Gyslotis

Gysločio sėklos plačiai vartojamos kaip vidurių laisvinamoji priemonė, todėl nedera jų vartoti kartu su kitomis laisvinamosiomis priemonėmis.

Gyslotis gali apsunkinti geležies, kalcio, cinko, vitamino B12 bei kai kurių vaistų įsisavinimą.

Jei reikalinga operacija

Vaistažolės gali pailginti narkozės trukmę, padidinti kraujavimą operacijos metu, sukelti pavojingus arterinio kraujospūdžio svyravimus ar atitolinti prabudimą po operacijos. Dėl to anesteziologai rekomenduoja nutraukti bet kokių augalinių preparatų ir maisto papildų vartojimą likus bent dviem savaitėms iki operacijos ar bent jau pasakyti medikams kokie būtent preparatai yra vartojami.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją