Diagnostikos ir gydymo įranga, naudojama stomatologo kabinete, turėtų būti kompleksiška, kokybiška ir šiuolaikiška. Kartais apsieinama be brangios aparatūros ir įsigyjama tik dalis reikalingos įrangos, arba dirbama su senesniais modeliais. Akivaizdu, kad naudojant naujausią, efektyviausią diagnostikos bei gydymo įrangą yra geresnės galimybės tiksliau nustatyti diagnozę, geriau parinkti tinkamiausią gydymo būdą ir pasiekti puikių gydymo rezultatų, tačiau tai pacientui atsieina brangiau.
Gydymo metu gali būti naudojama įvairi papildoma įranga, padedanti suteikti efektyvesnį ir kokybiškesnį gydymą. Pavyzdžiui, aparatai dantų atspaudinėms masėms, cementams, plomboms maišyti nėra būtinas (pigiau tai atlikti rankomis), tačiau aparatai sumaišo sudedamąsias medžiagas itin tiksliomis dalimis, sutaupo laiko, užtikrina puikią kokybę, o kartu padidina ir gydymo kainą.
Stomatologiniame kabinete įrengta priverstinė ventiliacija su rekuperacija ir kondicionavimo sistema, kurios nuolat palaiko švarų ir gaivų orą bei užkrerta kelią infekcijų plitimui oro-lašeliniu būdu, suteikia papildomą apsaugą pacientui bei personalui, bet įtakoja paslaugų kainą.
Gydytojų kvalifikacija ir įgūdžiai, dirbant su įranga bei naujomis technologijomis, yra vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinančių gerus gydymo rezultatus. Stomatologai turi nuolat tobulintis, gilinti žinias kursuose ir seminaruose.
Be to, jie turi būti puikūs savo srities specialistai – tarkim, protezuotojas turi būti įvaldęs ne tik metalo keramikos vainikėlių ar tiltelių technologiją, bet ir kitus, atskirais atvejais labiau tinkančius pacientui, gydymo būdus: įklotų – užklotų ar porceliano laminačių naudojimą esant tam tikriems dantų pažeidimams ir siekiant kosmetinio efekto; arba prarasto danties atstatymą implanto pagalba ir taip išvengiant kaimyninių dantų šlifavimo.
Taigi, protezavimu užsiimantis stomatologas galės pasiūlyti kokybišką gydymą tik tada, kai turės žinių, įgūdžių ir priemonių parinkti ir įgyvendinti optimaliausią, o ne “vienintelį žinomą” gydymo būdą. O daug į kvalifikacijos kėlimą investuojančio ir žinomo specialisto paslaugos visuomet kainuoja brangiau, nei, tarkim, tik pradedančio praktiką gydytojo.
Kai kurioms stomatologinio gydymo rūšims, pavyzdžiui, dantų implantams, suteikiamos garantijos dažnai nemaža dalimi priklauso nuo gydymui naudotų medžiagų (implantų) gamintojų garantijų, paprastai patvirtinant principą - kuo ilgesnė garantija, tuo geresnė kokybė ir aukštesnė kaina.
Taigi, pacientas moka už daugelį dalykų, kurių gydymo metu gali net nepastebėti arba nesuprasti jų pridėtinės vertės. Jei tame pačiame mieste stomatologinė paslauga tokiu pat pavadinimu, pavyzdžiui, protezavimas metalo keramikos vainikėliu, smarkiai skiriasi savo kaina, vadinasi, smarkiai skiriasi ir už tą kainą suteikiamo gydymo komponentai.
Siekiant sumažinti paslaugų kainą, mažinami kaštai, o tai paprastai daroma įsigyjant pigesnes ir ne tokias kokybiškas medžiagas, pernelyg ilgai naudojant tuos pačius instrumentus arba perkant juos už mažiausią kainą, įsigyjant tik kai kuriuos diagnostikai ar gydymui būtinus aparatus ir kitais panašiais būdais “taupant”.
Kuo stomatologinėje klinikoje naudojama modernesnė, kompleksiškesnė diagnostikos ir gydymo įranga, kuo platesnis gydymo paslaugų spektras, tuo gydytojai daugiau investuoja į savo kvalifikacijos kėlimą ir yra pajėgesni kiekvienu atveju parinkti tinkamiausią gydymo būdą bei jį įgyvendinti, gydymui naudodami kokybiškas medžiagas bei suteikdami ilgiausias garantijas. O gydymas tokioje klinikoje, be abejo, kainuoja brangiau.
Žinoma, jokiu būdu negalima teigti, kad aukšta stomatologinių paslaugų kaina yra neginčijamas kokybės įrodymas. Tačiau akivaizdu, kad mažesnė stomatologinio gydymo kaina (lyginant analogiškų paslaugų kainas) greičiausiai reikš ir žemesnę kokybę, ir didesnę riziką. Pacientas apie tai dažniausiai nesusimąsto, nes kitaip vargu, ar ryžtųsi gydymui už mažiausią kainą…
