Ledo kramtymas
Ledukų kramtymas yra gurgždantis įprotis, kuris gali reikšti geležies trūkumą organizme – anemiją. Nepažabojamas įprotis kramtyti ir vartoti daug ledukų vadinamas pagofagija. Tai pikacizmo - potraukio valgyti paprastai nevalgomus ir jokios maistinės vertės neturinčius dalykus – forma.
Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, priklausomybę nuo ledukų jaučia apie 2 proc. amerikiečių vyrų nuo 18 metų bei 16 proc. moterų nuo 16 iki 19 metų.
Norint atsikratyti įpročio kramtyti ledukus dažnai tereikia pradėti gydyti anemiją, nors kai kurių žmonių atveju toks užkandžiavimas gali būti susijęs su vystymosi sutrikimais, obsesiniu – kompulsiniu sutrikimu ar pernelyg dideliu stresu.
Deginimasis saulėje
Natūralus pasitenkinimo jausmas, užplūstantis po dienos, praleistos paplūdimyje, taip pat gali sukelti priklausomybę.
Vienas Teksaso universiteto medicininio padalinio Galvestone atliktas tyrimas, 2005 metų rugpjūtį paskelbtas žurnale „Archives of Dermatology“, parodė, kad net 50 proc. paplūdimo mėgėjų galima laikyti priklausomais nuo įdegio, o 26 proc. saulės mylėtojų gali turėti sutrikimų, susijusių su priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu.
Deginimasis - ar paplūdimyje, ar soliariume - yra pavojingas, nes sukelia odos vėžį. Nepaisant to, kai kurie žmonės negali jo atsisakyti.
Kai ant mūsų odos patenka ultravioletiniai spinduliai, mūsų organizmas pradeda gaminti endorfinus, pagerinančius mūsų nuotaiką. Veik Foresto universiteto Baptistų medicinos centro tyrėjai nustatė, kad dažnai besideginantys žmonės (kurie kaitinasi saulėje nuo 8 iki 15 kartų per mėnesį) patiria psichologinius abstinencijos simptomus, kai negauna nuotaiką keliančių medžiagų. Tarp tokių abstinencijos simptomų yra galvos sukimasis ir pykinimas – panašūs požymiai, kuriuos patiria ir alkoholio ar narkotikų vartojimą nutraukęs asmuo.
Sportavimas
Daugeliui iš mūsų, mėgstantiems drybsoti ant sofos prieš televizorių, priklausomybė nuo sporto atrodytų neįmanomas dalykas. Daug kam būna sunku prisiversti pasportuoti bent pusvalandį per dieną kelis kartus per savaitę. Kaip kažkas galėtų kasdien sportui skirti valandų valandas?!
Tačiau priklausomybę nuo sporto jaučiantys žmonės sportui skiria visą savo dėmesį ir tai daro santykių su artimaisiais, darbo (arba mokyklos) ar net savo sveikatos sąskaita.
Potraukis sportuoti kyla iš kontrolės poreikio ir daug žmonių, kurie yra priklausomi nuo sporto, yra apsėsti kalorijų skaičiavimu ir lieknėjimu.
Jie gali sportuoti vieni, pagal tokį patį grafiką, daugiau kaip dvi valandas per dieną, praleisti darbą, kad galėtų pasportuoti, arba sportuoti, kol gaus traumą (ir sportuoti toliau, nepaisydami traumos).
Duomenys rodo, kad 10 proc. profesionalių bėgikų ir 10 proc. kultūristų jaučia priklausomybę nuo sporto.
