„Vaikas iš ryto buvo sveikas: nei čiaudėjo, nei kosėjo. Staiga pakilo labai aukšta temperatūra. Ji tai nukrisdavo, kai įkišdavau paracetamolio žvakutę, tai vėl pakildavo, netgi iki keturiasdešimt ir vienos dalies.
Mes gyvename kaime, pagalvojau, kad turbūt bus apsinuodijęs. Gal kokį obuoliuką bus paėmęs nuo žemės? Iškvietėme greitąją pagalbą.
Atvykę medikai irgi svarstė: turbūt bus apsinuodijimas, bet kai tokia temperatūra, mes nevežame (buvo 38,8 – red. past.). Sakau, rašykite didesnę, gydytoja vaiką apžiūrės, mums bus daug ramiau. Ačiū Dievui, mus laiku išvežė į Vilkaviškio ligoninę. Ten sūnų pradėjo berti. Gydytoja iš karto suprato, kas tai per diagnozė, ir iškvietė Kauno klinikų medikus“, - pasakoja dviejų vaikų mama Kristina.
Iš medikų lūpų išgirsta meningokoko, kuris sukėlė sepsį, diagnozė mamą išgąsdino. Moteris per žinias girdėdavo, kaip pasibaigia tokie atvejai.
„Net nežinau, kaip jis galėjo užsikrėsti meningokoko infekcija, mes nebuvome kažkur išvykę, gyvename kaime, aplinkui labai nedaug žmonių“, - svarsto trimečio Tajaus mama.
„Liepos dvidešimtą jam suėjo treji metukai, o dvidešimt septintąją mes jau atsigulėme į ligoninę. Situacija buvo labai sunki. Gydytojai davė mažą procentą, kad sūnelis išgyvens. Bet, ačiū Dievui, išsikapstėme iš blogiausio, nors sukėlėjas padarė didelę žalą – pažeidė inkstukus.
Gali būti ir taip, kad reikės su dializėmis gyventi ir paskui ruoštis transplantacijai.
Bet aš galvoju, kad viskas bus gerai. Nuo pat pradžių, kai gydytojai davė sūnui labai mažai šansų išgyventi, sakiau: aš, jo mama, žinau, kad jis yra stiprus vaikas, visada buvo guvus, lakstė, žaidė. Jis turi išgyventi ir pasveikti“, - vilties nepraranda mama.
Komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. dr. Rimantas Kėvalas.
- Kuo šio berniuko, kuriam buvo įtarta meningokoko infekcija, atvejis yra ypatingas?
- Šis atvejis ypatingas tuo, kad teoriškai šiam berniukui nebuvo šansų išgyventi, bet jis šiandieną yra gyvas. Dar yra išlikęs inkstų funkcijos nepakankamumas, kuris pamažu nyksta, bet nėra kitų liekamųjų reiškinių, kurie kartais pasireiškia po sepsio arba sepsinio šoko.
Dažniausia ir bjauriausia komplikacija – galūnių netekimas dėl susiformavusios mikroangiopatijos, trombozės, kraujotakos sutrikimų ir galūnių nekrozės.
Biopsija parodė, kad apie trisdešimt procentų paciento inkstų kol kas nefunkcionuoja, tačiau jis jau pradėjo šlapintis, šiuo metu mes taikome dializes, tai yra jungiame dirbtinį inkstą ir po truputėlį inkstų funkcija atkuriama. Turime vilties, kad inkstai funkcionuos, aišku, ne šimtu, bet jeigu septyniasdešimt - aštuoniasdešimt procentų, tai tenkins ne tik mūsų lūkesčius, bet ir paciento poreikius. Jam nereikės jokios pakaitinės inkstų terapijos.
- Negi šiandienos medicina dar nepajėgi visiškai suvaldyti infekcijų sukelto sepsio?
- Nepaisant medicinos progreso, kiekvienais metais pasaulyje nuo sepsio miršta daugiau kaip šeši milijonai kūdikių ir vaikų. Tai yra pagrindinė mirštamumo priežastis ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kai besivystančiose šalyse pirmoje vietoje yra traumos ir nelaimingi atsitikimai.
Mūsų Vaikų ligų klinika su Vaikų intensyviosios terapijos skyriumi neseniai dalyvavo JAV Filadelfijos ligoninėje atliktoje tarptautinėje studijoje. Iš viso dalyvavo dvidešimt šešios šalys ir šimtas dvidešimt aštuoni vaikų skyriai. Atvirai pasakius, mane nustebino preliminarūs duomenys, kurie parodė, kad ligoninėje mirštamumas nuo sepsio siekia dvidešimt penkis procentus. Taigi, nepaisant naujausių medicinos technologijų, pažangiausių gydymo metodų, sepsis kol kas išlieka pakankamai rimta problema vaikų mirčių struktūroje.
Bandžiau peržiūrėti Lietuvos duomenis, nors oficialios statistikos iš tikrųjų nėra, bet didžiuosiuose miestuose – aš turiu omenyje Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių vaikų reanimacijas - turėtų siekti iki dešimties procentų.
- Nuo ko priklauso, sukėlėjas sukels sepsį, ar ne?
- Paprastai kalbant, sepsis yra individuali žmogaus reakcija į sukėlėją. Pagrindiniai sukėlėjai vaikų amžiuje yra meningokokas, pneumokokas, stafilokokas ir hemofilas.
Kas įdomiausia, kad mes kiekvienas turime genetiškai nulemtą arba genetiškai determinuotą atsaką. Kodėl vienas vaikas, atrodo, esant sepsiniam šokui ir tik keleto organų nepakankamumui, miršta. O šitam vaikui, grįžtant prie minėto atvejo, susiformavo sepsinis šokas su šešių organų funkcijos nepakankamumu.
Mirštamumas nuo sepsio ir sepsinio šoko siekia nuo dvidešimt iki trisdešimt, kai kurių autorių duomenimis, iki penkiasdešimties procentų. Ir didėja apie septynis procentus, prisidedant bent vieno organo disfunkcijai. Šimtą procentų jis pasiekia esant šešių organų nepakankamumui.
- Kuo sepsis klastingas? Į ką tėveliai turėtų atkreipti dėmesį, jeigu jų vaikai keistai sunegaluoja?
- Klastingas tuo, kad neturi jokio specifinio simptomo. Dažniausiai šios ligos pasireiškia karščiavimu. Jūs man pasakykite, kuris vaikas nekarščiavo? Bet vėlgi labai svarbu turėti tam tikras metodikas ir orientuotis, kaip vertinti karščiavimą, nes pastarasis dažniausiai yra kvėpavimo takų arba bendrinė virusinė infekcija. Bet vėlgi – iš visų karščiuojančių vaikų vidutiniškai apie dešimt penkiolika, o kartais ir dvidešimt procentų, atvažiuojančių į priėmimo skyrių ligoninėse, yra užsikrėtę bakterinėmis infekcijomis.
Ar ta bakterinė infekcija, laiku nediagnozavus, toliau keliaus ar nekeliaus iki sepsio, sepsinio šoko ir tokios individualios organizmo reakcijos, sunku atsakyti.
Kuomet vaikas karščiuoja, pirmas medikų uždavinys yra pasakyti, ar tai yra bakterinė infekcija, ar ne. Kartais tai - misija neįmanoma.
Pavyzdžiui, penkių mėnesių kūdikis vakar jautėsi puikiausiai: valgė, gugavo, buvo lauke, ir motina ketvirtą ryto pastebėjo, kad jis neramus, stena, dejuoja. Pamatavo temperatūrą – trisdešimt devyni su puse.
Tuoj pat kreipėsi į medikus. Kol šie atvažiavo, temperatūra šoktelėjo iki keturiasdešimt. Kai jis pateko į mūsų kliniką, jam buvo diagnozuotas sepsis su pradine infekcija šlapimo takuose.
Tokie bendriniai simptomai: karščiuoja, vangus, neramus, atsisako valgyti, atsisako gerti. O neretai mamos pasako: mano kūdikis kažkoks ne toks. Ypač reikia atkreipti dėmesį į mėnesio amžiaus nesulaukusius karščiuojančius kūdikius. Tai - pati rizikingiausia amžiaus grupė, nes dar nuo daugelio ligų jie nėra paskiepyti.
- Ar skiepai yra pajėgūs užkirstų kelią šioms infekcijoms?
- Be abejo. Iš esmės vaikų žudikai yra du - meningokokas ir pneumokokokas. Nuo pneumokoko, ačiū Dievui, jau yra skiepijama nemokamai. Nuo meningokoko tėvai taip pat turi galimybę paskiepyti vaikus, ypač prieš einant į kolektyvą, kur gali pasitaikyti meningokoko nešiotojas.
Atvejis, apie kurį kalbėjome, yra išskirtinis dar tuo, kad tik įvaldžius aukštąsias technologijas, galima padėti tokios sunkios būklės mažiesiems pacientams.
