Kuo galime pasiteisinti? Valios stoka, pinigų trūkumu, kompanijos sportui neturėjimu. Arba… genetika! Taip taip, tingumas ir vangumas gali būti užkoduotas mūsų genuose. Ir štai tingėjimas gali turėti naują apibūdinimą – tingėjimas iš prigimties. Mokslininkai netgi šmaikščiai ir pašiepiamai šį genetinį reiškinį vadina „vegetuojančios daržovės“ genu. Tokiu savu ir artimu šiuolaikiniam žmogui.
Kalbant moksliškiau, motyvacijos aktyviai gyventi stoka yra užkoduota mūsų genetikoje, vadinamoje SLC35D3 genu. Šis genas reguliuoja mūsų fizinio aktyvumo lygį. Ir viena iš šio genų mutacijų, pavadinta „vegetuojančios daržovės“ geno mutacija, padaro mus tais tingiais vangiais sutvėrimais prie TV ekrano, vis žadančiais sau daug ir vis neišsirioglinančiais iš vienos vietos.
Evoliucijos eigoje mūsų smegenys išsivystė taip, kad teigiamai reaguotų į tokius faktorius, kaip maistas, seksas, fizinė veikla ir kt. Tai veiklos, kurių metu itin aktyvi estidopamino sistema mūsų smegenyse. Biologiškai mes patiriame malonumą, kuris mūsų organizmui siunčia žinutę – mūsų rūšis išgyvena ir išgyvens toliau.
2010 metais nustatyta, kad dopamino sistema reguliuoja ne tik motyvaciją ar malonumų siekimą, bet ir motorinius judesius. Genai, kuriuos paveldime iš tėvų, turi didelę įtaką mūsų smegenų vystymuisi. Dabar manoma, kad ir tingumas gali būti paveldėjimas. Tai yra žmonės, kurie tingi mažiau, turi labiau išvystytą genetiškai nulemtą dopamino sistemą ir geriau išvystytas sritis, atsakingas už motyvaciją. Ir tai tęsiasi iš kartos į kartą. Be to, svarbus ir atrastas tingėjimo genas – SLC35D3.
Tačiau pripažinkime, tingėjimas, nors ir nulemtas genetiškai – ne kokia genetinė nepagydoma liga. Sąmoningu užsispyrimu savo genetinį polinkį į tingumą galime nugalėti. Tad gal verta pabandyti?
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
