„Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad, esant dantų kreivumui, ypač jei jis nėra ryškus ir nekenkia dantų sveikatai, gyvenimas nebus laimingesnis jei bus panaudotos kabės dantų ištiesinimui“, - sakė Mančesterio universiteto (D.Britanija) odontologas profesorius Williamas Shaw.
Kasmet daugybė viso pasaulio vaikų apsilanko pas odontologus, kurie kabėmis tiesina jaunųjų pacientų dantis.
Tėvams vaikų dantų tiesumas gali kainuoti labai nemažas sumas. D.Britanijoje ir kitose šalyse kabės gali kainuoti apie 2000 svarų (10 000 litų) ar daugiau, priklausomai nuo to, kokia rimta yra problema.
W.Shaw su kolegomis padarė prielaidą, kad dantų tiesinimas vaikams vėlesniame gyvenime suteiks bent šiek tiek socialinės ar psichologinės naudos ir pasirinko tuos vaikus, kuriems dantys pradėti tiesinti 1981 metais. Praėjus dvidešimčiai metų tiems patiems pacientams buvo pateikti standartiniai psichologiniai klausimynai, kuriais buvo vertinama jų psichologinė būklė. Apklausos rezultatai rodo, kad odontologų paslaugos jokios ilgalaikės psichologinės gerovės pacientams nesuteikė. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „British Journal of Health Psychology“.
Visi tyrimo dalyviai prieš įstatant kabes turėjo gana rimtų problemų su dantų tiesumu. Kabės jiems buvo įstatytos finansuojant valstybei.
„Galima prieiti prie išvados, kad, nors bendras tyrimo dalyvių pasitikėjimas savimi per 20 metų laikotarpį padidėjo, taip atsitiko ne dėl kabėmis ištiesintų dantų ir negali būti siejama su tuo, kad 1981 metais jiems buvo suteiktos arba nesuteiktos odontologų paslaugos“, - sakė W.Shaw.
Roehamptono universiteto (D.Britanija) psichologė Pamela Kenealy, taip pat prisidėjusi prie tyrimo vykdymo, sakė, kad idealios šypsenos svarba kinta keičiantis žmogaus amžiui.
„Dantys asmens savivokai yra svarbūs paauglystėje, bet suaugus svarbesni būna kiti veiksniai. Taigi, nors tai ir gali minimaliai pagerinti savo vertės suvokimą, dantų tiesinimo negalima pateisinti vien psichologinėmis priežastimis“, - sakė P.Kenealy.
