aA
Kiek kartų per dieną reikia valytis dantis? Ar burnos skalavimo skystis ar gali pakeisti dantų valymą? Kokios natūralios priemonės gali pakeisti dantų pastą? Ar stiprūs ir sveiki dantys paveldimi? Į šiuos ir kitus klausimus apie dantų priežiūrą DELFI sutiko atsakyti Biomedicinos mokslų daktarė Odontologė Rasa Račienė.
© Shutterstock nuotr.

- Kiek kartų per dieną reikia valytis dantis? Ar užtenka ryte ir vakare? Ar valymas po kiekvieno valgymo nekenkia emaliui?

- Yra įrodyta moksliškai, kad jeigu kokybiškai išsivalome dantis 2 kartus per dieną, to tikrai pakanka. Papietavus valyti dantų nėra būtina, tačiau tai nepakenks, o pats žmogys jaus didesnį komfortą.
Ryte valyti dantis geriau būtų prieš pusryčius, nes pavalgius burnoje susidaro rūgšti terpė dėl ko dantų emalė tampa jautri ir pažeidžiama. Ypatingai svarbu kruopščiai išvalyti dantis vakare prieš miegą.

- Ar burnos skalavimo skystis ar gali pakeisti dantų valymą?

- Pakeisti tikrai negali, nes apnašos susideda iš bakterijų, maisto likučių ir yra prilipusios prie dantų, tad jas nuvalyti galima tik su šepetuku. Savo pacientams patariu įsivaizduoti, kad jeigu esi stipriai išsipurvinęs ir tik atsistosi po dušu, tai jis tikrai tavęs nenupraus. Jau reikės ir kempine patrinti. Su danties paviršiumi tas pats – kaupiasi apnašos, dėl to reikalinga pasta ir šepetėlis, kad jas nutrintume. Skalavimo skystis tikrai nėra joks dantų valymo pakaitalas.

- Ką manote apie natūralias valymo priemones? Žmonės sugalvoja valyti dantis su soda, šveisti su anglimi.

- Aš galvoju, kad žmonės iš gero gyvenimo jau nežino kur čia gudriau pasukti. Jeigu mes turime civilizuotas priemones kaip dantų pasta, kam išradinėti tą dviratį? Dabar turbūt yra mados reikalas ieškoti, kaip senovėje žmonės valė dantis, kai neturėjo kitų priemonių ir pavadinti jas „natūraliomis“. Tačiau, jeigu žmonėms to reikia, niekas nuždraus pasirinkti. Vienoje radijo laidoje teko girdėti, kad klausytojas dantis valė su pušų sakais – nueina į mišką, pakramto. Tai gal visi eikim prie medžio, pakramtykim ir bus gerai?

Anksčiau žmonės tomis priemonėmis valydavo dėl to, kad nebuvo dantų pastos. Dabar tai bandoma pateikti kaip natūralias ir sveikesnes priemones. Bet iš tiesų, pavyzdžiui, soda, kaip milteliai yra pakankamai abrazyvi medžiaga. Tikra tiesa, kad dantys taps baltesni, bet dantų emalę galima pažeisti. Be to ir skonis sodos nėra malonus. Juk ne veltui dantis valyti patariama su minkštais šepetėliais, o pastos gaminamos pačių įvairiausių skonių.

- Turbūt ir jums teko girdėti pasakymą, kad kažkas štai, dantų niekada nesivalė, o jie sveiki? Kaip tai gali būti?

- Čia dažniausiai remiamasi tais pavyzdžiais, kai kalbama apie savo senelius. Skirtumas yra tas, kad mūsų seneliai valgė visai kitą maistą. Jis buvo daug grynesnis, mėsa buvo kaime išauginta, jie neužkandžiavo, pyragais vaišinosi tik per didžiąsias šventes. Natūralus dantų apsivalymas anksčiau buvo žymiai efektyvesnis dėka, pavadinkim, gryno maisto.

Šiandien mes valgome labai minkštą maistą, dažnai užkandžiaujame. Maisto kokybės pasikeitimas sudarė puikias sąlygas apnašoms gausiau kauptis ant mūsų dantų. Su vaikais dirbu jau daugiau nei 20 metų ir remdamasi savo patirtimi galiu drąsiai pasakyti, kad vaikų dantų ligos šiandien yra daug sudėtingesnės, labiau komplikuotos, lyginant su mano praktikos pradžia. Bet prieš 20 metų irgi kitokie produktai buvo parduotuvėse.

- Ar sveiki dantys paveldimi?

- Paveldimumas nėra pats pagrindinis faktorius. Dantų būklė daugiau susijusi su žmogaus elgsena - ką jis valgo, kaip prižiūri savo dantis. Dantų ėduonį galima įvardyti kaip neteisingos elgsenos ligą. Mokslininkai vieningi dėl vaikų dantų gedimo: jeigu mažas vaikas turi dantų ėduonį, kalti tėvai. Kai kuriose pasaulio šalyse tai yra traktuojama kaip vaiko nepriežiūra. Kitų šalių pavyzdžiai įrodo, kad įmanoma turėti sveikus dantis: rūpestinga ir atsakinga dantų priežiūra yra tiesiog žmonių kultūros dalis.

Pavyzdžiui, Lietuvos apie 90 proc.šešiamečių vaikų turi sugedusių dantų, kai Švedijoje tokių vaikų – tik 10 proc. Jeigu kiekvienas savęs paklaustų, ar atsakingai ir taisyklingai kasdien 2 kartus išsivalo dantis, labai suabejočiau, kad dauguma pripažintų, kad niekada nepamiršta ir tikrai išvalo visus dantų paviršius. Perbraukimas per dantis keletą kartų dar nėra išvalymas.

- Ar šalia šepetėlio yra būtinas ir dantų siūlas, burnos skalavimo skystis, tarpdančių šepetukai?

- Skalavimo skystis yra pagalbinė burnos priežiūros priemonė. Dėl jo naudojimo geriausia būtų pasitarti su savo odontologu. Dantų siūlas bei tarpdančių šepetėliai yra neatskiriama geros burnos priežiūros dalis. Juos naudoti būtina kasdien, nes būtent tarpdančiuose kaupiasi didžiausias kiekis apnašo: paskutiniai moksliniai tyrimai rodo, kad net 95 proc. apnašo yra būtent tarpdančiuose!

- Kiek gali padėti kramtomoji guma? Reklamoje labai padeda, o kaip realiame gyvenime? Ar ji gali pakeisti dantų valymą bent kartais?

- Dantų valymo tikrai nepakeis. Becukrė kramtoma guma gali būti naudinga pavalgius – skatindama didesnį seilių išsiskyrimą reguliuoja ph lygį burnoje, tuo pačiu mažina žalingą rūgščių poveikį. Šiuo metu galima įsigyti kramtomos gumos su ksilitu, kuris turi prieškariozinių savybių. Ir, be abejo, pakramčius gumos, burnos kvapas tampa gaivesnis.

- Ar odantologai rekomenduoja liežuvio valymą dantų šepetėliu?

- Dauguma odontologų rekomenduoja valyti ir liežuvį, nes ant jo taip pat kaupiasi bakterijos. Tačiau yra jautrių žmonių, kuriems liežuvio valymas šepetėliu gali būti nemalonus ir sukelti pykinimą. Manau, kad kiekvienas galime pasirinkti – valyti ar ne liežuvį. Siekiant kuo didesnės švaros ir bakterijų kiekio sumažinimo, perbraukime liežuvį keletą kartų po dantų valymo. Bet jei tai daryti yra nemalonu – tiesiog gerai išskalaukime burną.

- Kaip dažnai reikia lankytis pas odontologą? Dažnai bėgame tik tada, kai jau skauda dantį...

- Didžiausia mūsų klaida ir yra ta, kad einame tada, kai jau skauda. Išspręsti skaudamo danties problemai dažniausiai neužtenka vieno apsilankymo, streso patiriama taip pat daugiau. Reguliarūs profilaktiniai apsilankymai tikrai padėtų žmonėms išvengti daugelio dantų problemų arba jas susitvarkyti pradinėje stadijoje, nelaukiant skausmų. Standartinės rekomendacijos, kaip dažnai vertėtų apsilankyti pas odontologą, yra kartą per pusmetį. Bet tai yra pakankamai individualu ir priklauso nuo žmogaus burnos sveikatos. Vienam gali užtekti apsilankyti pas gydytoją kartą per metus ar net dvejus, o kitam būtina lankytis kas tris-keturis mėnesius.

Šiuolaikinis gyvenimo būdas, patiriamas stresas, maisto valgymo dažnis ir kokybė skatina ir didesnį apnašo kaupimąsi, periodonto (dantenų) ligas, bruksizmą (dantų griežimą), žandikaulio sąnario ligas, nereikėtų pamiršti ir burnos vėžio. Kartais mes net nesusimąstome kokių pasekmių gali sukelti, pavyzdžiui, negyjančios žaizdos burnoje. Gendantys dantys nėra vienintelė problema. Tada ir prisiminkime, kada paskutinį kartą lankėmės pas odontologą. Ir jei šio vizito negalime prisiminti, tiesiog šiandien suplanuokime tai.

- Ką galėtumėte patarti kavos ir arbatos mėgėjams? Kaip išlaikyti tą baltą šypseną?

- Tiems žmonėms reikėtų apsilankyti pas higienistą tiesiog dažniau. Jeigu jau matosi, kad nuo kavos ar arbatos dantys apsinešė, gydytojas galėtų šiek tiek atšviežinti dantų spalvą. O po kavos reiktų nepamiršti atsigerti vandens. Normaliai išsivalius dantis vakare jie tikrai taip smarkiai nepakeičia spalvos. Galima naudoti balinančią pastą, kurios sudėtyje yra daugiau šveičiančių dalelių.

- Ar galima balinančią pastą naudoti nuolat?

- Jeigu yra poreikis ir tai nesukelia dantų jautrumo, galima. Bet dažniausiai ilgesnį laiką panaudojus balinančią pastą atsiranda dantų jautrumas. Tada reikėtų grįžti prie įprastos higieninės pastos su fluoridais, kad tą jautrumą sumažintume.

- Bet tai nėra negrįžtamas procesas ir tas jautrumas nereiškia, kad pažeistas dantų emalis?

- Ne, nes balinant yra išvalomas emalės pigmentas, tačiau mechaniškai ji nėra paveikiama. Šiuo metu yra siūloma tikrai įvairių ir efektyvių priemonių dantų balinimui. Tai – saugios procedūros, tik jas būtina atlikti, laikantis visų reikalavimų. Atsiradusį dantų jautrumą galima sumažinti naudojant nujautrinančias pastas bei specialius remineralizuojančius gelius bei kremus.

- Kokios yra didžiausios lietuvių dantų priežiūros bėdos?

- Nors dirbu su vaikais, esu įsitikinusi, kad vaikų burnos sveikatos būklė yra savotiškas suaugusių atspindys. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į nepakankamą atsakingumą valant dantis. Tėvai turėtų būti tuo geruoju pavyzdžiu, kad dantų valymas ryte ir vakare – būtinybė, kuri neturi jokių išlygų ir pateisinimų to nedaryti.

Kita bėda - uždelstos būklės, kai dėl laiko stokos, baimės ar kitų priežasčių laiku nesikreipiama į gydytoją. Mes dar neišmokom laiku pasirūpinti ir neleisti problemai atsirasti. Vis dar galvojam, kad dantų gedimas yra normalu, o atvykus pas gydytoją visos problemos išsispręs akimirksniu. Ir neretai kaltinam odontologus dėl nepateisintų lūkesčių, kai patys galėtume sau padėti tik pakeitę požiūrį į dantų priežiūros svarbą.

Užsienyje daug kur veikia draudimo sistemos, kurios įpareigoja žmones kas pusę metų lankytis pas odontologą. Jeigu žmogus praleidžia numatytą vizitą, draudimas neapmoka sekančio, jau pavėluoto, vizito išlaidų ir žmogus turi pats sumokėti už apsilankymus. Ši sistema veikia puikiai, nes žmonės laiku pakliūna pas specialistus, todėl ir turi daugiau savų dantų, ir tuo pačiu jie yra geriau prižiūrėti.

- Ko palinkėtumėt gražios šypsenos iššūkio dalyviams?

- Besišypsantis žmogus yra daug gražesnis nei slepiantis savo šypseną. Tad linkiu daugiau šypsotis, tada būsime ir gražesni, ir laimingesni. Ir svarbiausia norėčiau palinkėti, kad dantys netaptų kliuviniu šypsenai, o tam reikia tiesiog rūpintis savo burnos sveikata.

***************

Kviečiame dalyvauti „Eurovaistinės“ inicijuotame „21 dienos iššūkio“ projekte ir priimti „Sveikos šypsenos“ iššūkį!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: Vilniaus meras nesiryžta priimti sprendimo (271)

Po kelių dienų bus minimos Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinės. Kaip Lietuva turi elgtis su...

Bedarbiui buvusiam Seimo nariui šyptelėjo netikėta sėkmė (161)

Raseinių rajono savivaldybės taryboje neseniai susiformavusi naujoji valdančioji dauguma...

Sugadintas debiutas: kuriozinį sprendimą priėmęs teisėjas išvarė iš aikštės Ronaldo „Bayern“, „Real“, „Man United“ pergalės (40)

UEFA Čempionų lygos trečiadienio rungtynėse tarp „Valencia“ ir Turino „Juventus“...

Po šilumos rekordo Lietuvoje – staigūs pokyčiai: šalį skalaus lietus, siautės vėjas (6)

Trečiadienį Lietuvoje daugelyje rajonų pasiekti šilumos rekordai, kai termometro stulpelis dieną...

Kiemą iškniso ir dingo: neįmanoma net išeiti iš laiptinės (41)

Socialiniame tinkle „Facebook“ tauragiškiai įvedė naują madą – apie problemas praneša...

Pabaisos nekaltais veidais: žinomas JAV gydytojas su mergina įtariamas slapta apsvaiginęs ir išniekinęs tūkstančius moterų (46)

Chirurgui iš Kalifornijos ir jo merginai įtariami dviem seksualiniais nusikaltimais . Tyrėjai...

Dizaineris Robertas Kalinkinas sulaukė šeimos pagausėjimo: mano žmona yra turbo moteris (7)

Žinomas dizaineris Robertas Kalinkinas vėlų trečiadienio vakarą pasidalijo džiugia žinia. Jo...

STT paskelbė statistiką apie gimines savivaldybėse: reakcija stulbinanti (279)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) birželį paskelbė analizę, kuri rodo, kad beveik penktadalis...

Į Lietuvą atvykę italai smarkiai nustebo: manėme, kad čia visi vilki treningus ir mušasi (153)

Tą rytą prieš skrydį mano draugai italai , Pietro ir Simone, net nesudvejoję, apsiavė...