Egiptiečių išradimas
Istorikai spėja, kad pirmiesiems mintis apie žarnyno valymą vandeniu kilo egiptiečiams. Balzamuodami mirusiuosius jie pastebėjo, kad greičiausiai pradeda irti žmogaus skrandis ir viduriai. Todėl vietos gyventojai manė, kad visų ligų šaltinis glūdi žarnyne.
Piramidžių statytojai parašė net kelis papirusus apie įvairius medicininius sutrikimus. Vienas jų buvo apie išeinamąją angą.
Senuose įrašuose minima, kad egiptiečiai organizmo valymo procedūras atlikdavo tris kartus per mėnesį. Kilmingieji ir faraonai netgi turėdavo tarnus, kurie darydavo jiems klizmas. Taip bandė išsaugoti jaunystę ir gerą sveikatą.
Įvairūs šaltiniai liudija, kad toks žarnyno valymo būdas taikytas visame pasaulyje. Apie klizmas žinojo graikai, indai, Amerikos indėnai, ypač jos išpopuliarėjo viduramžiais. Manoma, kad Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV per visą gyvenimą buvo padaryta apie 20 000 klizmų. Didikas tokiu būdu stengėsi išsaugoti jaunystę ir išvengti įvairių ligų.
Dabar ir anksčiau
Senovės Egipte ir viduramžiais klizmos darytos naudojant jaučio pūslę, storąsias kiaulės arba avies žarnas su galuose pritvirtintais plonais vamzdeliais. Pastarieji gaminti iš kaulų, ragų ir kitų medžiagų. Nors klizma buvo veiksminga priemonė gydant įvairius negalavimus, neretai pasitaikydavo rimtų sužeidimų. Dažniausiai dėl to kaltos nesterilios ir netinkamos priemonės.
Šiais laikais sukurti specialūs medicininiai įrankiai – esmarcho indas, tam tikro skersmens žarnelė ir plonas antgalis – kuriuos galima įsigyti vaistinėse. Šios priemonės kur kas saugesnės, padeda išvengti gleivinės sužeidimų ir reguliuoti į žarnyną tekantį skystį.
Klizma itin veiksminga norint pašalinti storojoje žarnoje susikaupusias nereikalingas medžiagas.
Toks valymas atliekamas užkietėjus viduriams arba viduriuojant. Ši procedūra daroma ir kilus įvairioms alergijoms, sergant tam tikromis žarnyno ligomis, netgi reguliuojant svorį. Tokį poveikį pastebėjo senoliai, todėl šio gydymo metodo neatsisakoma iki šiol.
Skirtingos klizmų rūšys
Vandens, arba valomoji. Tai paprasčiausia klizma, per kurią į tiesiąją žarną suleidžiamas šiltas vanduo. Valomoji klizma daroma užkietėjus viduriams, apsinuodijus maistu, prieš tam tikras operacijas, gimdymą ir ruošiantis atlikti maitinamąsias arba vaistines klizmas. Ji sustiprina žarnyno peristaltiką, sudirgina gleivinę ir palengvina išsituštinimą.
Aliejinė. Darant šią klizmą į tiesiąją žarną patenka tam tikras kiekis kanapių, alyvuogių arba kitokio aliejaus. Žarnyne jis nusėda ant gleivinės sienelių, sulėtina vandens sugėrimą, atpalaiduoja raumenis ir palengvina tuštinimąsi. Todėl aliejinė klizma taikoma gydant stiprų arba lėtinį vidurių užkietėjimą.
Maitinamoji. Kaip žinia, iš storosios žarnos organizmas pasisavina skysčius, kartu su jais – ir tam tikras maistines medžiagas. Todėl ši klizma naudojama kaip dirbtinio maitinimo priemonė.
Kavos klizma veiksmingai valo žarnyną ir tulžies pūslę. Ji ne tik gerina peristaltiką, virškinimą, bet ir suteikia jėgų, padeda išvengti depresijos ir prastos nuotaikos.
Krakmolo klizma slopina padidėjusią žarnų peristaltiką ir daroma gydant storosios žarnos uždegimą – kolitą.
Bario klizma daroma atliekant fluoroskopinį storosios žarnos tyrimą. Jis padeda nustatyti pilvo skausmų, tuštinimosi sutrikimų ir kitų negalavimų priežastis.
Liaudies medicinos klizmos būna labai įvairios – skirtingų žolelių, burokėlių nuovirai, medaus, cukraus, jogurto ir pan. Tačiau iš esmės jų nauda niekuo nesiskiria nuo anksčiau išvardytų klizmos rūšių.
Šalutinis poveikis?!
Klizma – iš tiesų pavojinga procedūra, nes bet kuriuo atveju tai yra įsikišimas į organizmą. Netgi plonas vamzdelis kartais gali sukelti skausmą, o nešvarūs instrumentai – infekcijas. Todėl patariama klizmas patikėti atlikti specialistams.
Ši procedūra yra tik vienas iš kelių galimų gydymo variantų. Tiesa, kartais jos neįmanoma išvengti arba ji skiriama tam tikroms ligoms gydyti. Tačiau tai nėra nuolatinis savigydos metodas. Per dažnas klizmų darymas sutrikdo įprastą žarnyno mikroflorą, kurioje privalo būti bakterijų, nes jos saugo organizmą nuo virusų. Be to, vanduo ar kiti skysčiai valant žarnyną pašalina druskas, o natrio trūkumas gali sukelti hiponatremiją.
Įdomu
Hipokratas tikėjo, kad klizma skaidrina protą, skaistina odą, gerina nuotaiką ir padeda išlikti jauniems.
Filosofas ir gydytojas Avicena per dieną darydavosi bent aštuonias klizmas. Manoma, kad būtent tai galėjo pagreitinti jo mirtį.
XVI a. vokiečių gydytojas klizmą atrado iš naujo. Tačiau vokiečiai tokį išradimą vertino skeptiškai.
Železnovodske (Rusija) stovi maždaug 400 kg paminklas, skirtas klizmai.
Z. Froido teigimu, tie, kurie be priežasties dažnai darosi klizmas, iš tiesų ne gydosi, o jaučia seksualinį pasitenkinimą.
Floridoje (JAV) gyvenanti pora taip įprato prie kavos klizmų, kad jas darosi mažiausiai 100 kartų per mėnesį.
Maistas nuo burnos iki išeinamosios angos nukeliauja maždaug per 36–48 val.
Storoji žarna įsisavina labai mažai naudingų medžiagų.
Žarnyne nesikaupia jokių nuodingų medžiagų – jos iš karto patenka į kepenis, kur nukenksminamos.
Klizma netinka viduriavimui ar žarnyno ligoms gydyti. Ji tik laikinai palengvina negalavimų simptomus arba padeda išsituštinti.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
