aA
Kartais ima atrodyti, kad mes, žmonės, gyvename taip, tarytum būtume kažkieno bandomieji triušiai. Juk mums skiriama tiek įvairiausių išbandymų, tiek sunkių ligų! Ir kažkas tarytum stebi, kaip mes su visu tuo susidorosime. Negana vėžio, diabeto ir aterosklerozės, tas „kažkas“ prieš 20 metų mums dar atsiuntė ir erkių! Kraujasiurbių vabalų, kurie užkrečia sunkiomis ligomis mums to visiškai nesitikint ir nieko kenksmingo nedarant, tiesiog džiaugiantis gyvenimu ir žydinčia gamta.
© Shutterstock nuotr.

Erkės užkariavo Europą

Erkės paplito Vakarų bei Vidurio Europoje maždaug prieš 30 metų. Dabar jų yra daugybė – ir Austrijoje, ir Vokietijoje, ir Lenkijoje, Skandinavijos bei Pabaltijo valstybėse. Erkėms nėra jokių sienų, jos keliauja iš vienos šalies į kitą įsikibusios į laukinių gyvūnų sprandus. Ypač joms patinka stirnos ir kiškiai, o šių žvėrelių ir Lietuvoje yra labai daug. Erkių zonoje atsidūrusių Europos valstybių gyventojams kovoti su šių vabalėlių armijomis nelabai sekasi. Bandė jas nuodyti – beprasmiška, į kritusiųjų vietas stoja kaimyninių šalių erkių legionai.

Tačiau erkių platinamomis ligomis serga ne visų Europos šalių žmonės. Pavyzdžiui, Austrijoje susirgimų erkiniu encefalitu labai nedaug. Kodėl? Juk čia kalnai apžėlę miškais, ežerai – tikras erkių rojus. Ar jų čia mažiau?

Specialistai aiškina, kad tikrai ne mažiau, tačiau sergančiųjų beveik nėra, nes šių valstybių gyventojai sugebėjo nugalėti pavojingas ligas, nuo 1980 m. pradėję skiepytis. Už skiepus mokėjo valstybė, o žmonės suprato, kad to reikia. Juk pigiau pasiskiepyti nei sunkiai sirgti. Šiuo metu Austrijoje nuo erkinio encefalito yra paskiepyti 90 proc. gyventojų, todėl susirgimų nustatoma tik 100 per metus (Austrijoje – 8,5 milijono gyventojų). Mūsų kaimynai latviai nuo erkinio encefalito jau ėmė nemokamai skiepyti vaikus. O Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, už skiepus reikia mokėti iš savo kišenės. Ir kol kas nekalbama apie tai, kad ligonių kasos juos kada nors kompensuos.

Gyvename endeminėje zonoje

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga apie 3 tūkstančius žmonių. 2014 m. mūsų šalyje užregistruota 353 susirgimai erkiniu encefalitu ir 2 257 – Laimo liga.

Susirgimais erkiniu encefalitu ir Laimo liga pirmaujame Europoje: Lietuva, Latvija, Estija (ir dar Slovėnija) yra paskelbtos endeminėmis zonomis, tad visiems turistams, atvykstantiems į šiuos kraštus, rekomenduojama pasiskiepyti. Juk ir mes skiepijamės, prieš vykdami į Sibiro taigą ar Afrikos dykumas.

ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja, medicinos entomologė Milda Žygutienė aiškina, kad Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) šalį skelbia endemine zona tada, kai iš šimto tūkstančių šalies gyventojų serga 5. Lietuvoje 2013 m. erkiniu encefalitu sirgo 16, o praėjusiais, 2014 šimtui tūkstančių gyventojų sergančiųjų buvo 12.

Kodėl erkių taip padaugėjo? M. Žygutienė aiškina, kad ne vien dėl nuo 1990 metų sumažėjusių dirbamų laukų ir atsiradusių pelkynų. Juk tada erkių nebūtų padaugėję kitose Europos šalyse, o atsitiko būtent taip.

„Visoje Europoje erkių pradėjo daugėti dėl to, kad atšilo klimatas, – aiškina specialistė, – daugelis pasaulio mokslininkų pripažįsta, kad ši problema susijusi su globalia klimato kaita. Pavasarį, ypač gegužės mėnesį, erkės yra labai alkanos. Jos mėgsta lapuočių ir mišrius miškus, o savo aukos paprastai tyko ant augalų, nepakildamos nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro. Erkė laukia, iškėlusi į viršų pirmąją porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą.“

Kaip apsisaugoti nuo erkių?

M. Žygutienė pataria saugotis erkių dėvint tinkamus drabužius ir naudojant repelentus (erkes atbaidančias chemines priemones). Dirbant ar poilsiaujant miške ar sode, reiktų vilkėti šviesius (baltus) drabužius, nes ant jų lengviau pastebėti ropojantį vabalėlį. Kelnės turėtų būti ilgos, sukištos į kojines ar batus, rankovės – ilgos, rankogaliai užrišti raišteliais. Ant galvos – balta skarelė ar kepurė. Marškinių apykaklė būtinai uždara, kad kokia mažytė erkė nimfa neprasprūstų. Grįžus iš miško, vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai), o kūną – gerai apžiūrėti. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti.

Pasak specialistės, erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje dar prieš dešimt metų trukdavo nuo balandžio iki spalio mėnesio, o pastaruoju metu, buvus švelnioms žiemoms, šis sezonas pailgėjo nuo kovo iki gruodžio mėn.

Tačiau tiems, kas daug laiko praleidžia soduose ir miškuose, specialistė pataria skiepytis, nes iš tiesų pati efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė yra skiepai.

Jei erkė jau įkando

Kaip sužinoti, ar ką tik įsisiurbusi erkė buvo užkrėsta? Ar jau yra pavojus susirgti, ar galime būti ramūs? Šį klausimą uždavėme Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriui, gydytojui infektologui Alvydui Laiškoniui.

„To sužinoti neįmanoma, – atsako jis, – niekas tokių tyrimų neatlieka, be to, medicininiu požiūriu tai nėra svarbu. Ilgą laiką tyrinėjau erkinį encefalitą, bendradarbiavome su Švedijos mokslininkais. Niekas to nedaro ir kitose šalyse. Juk kartais įkanda nimfa, kuri tuojau nukrenta, ir jūs net nežinote, kad įkando. Galima rasti įsisiurbusią tik suaugusią erkę, o užkrėstos gali būti ir tos mažosios.“

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujausiuose reitinguose – didėjanti praraja tarp lyderių (85)

Spalį smuko visuomenės palaikymas didžiausiai valdančiajai „valstiečių“ partijai, tačiau...

Starkevičius: į Lietuvą grįžta baudžiava – žemė atimama, bet savininkas paliekamas ją dirbti (26)

Kazimieras Starkevičius , buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas, dabar Seimo narys ir...

„Crypto 2.0“ - skaitmeniniai pinigai, už kuriuos pagaliau bus galima įsigyti prekių? (6)

Londono verslo klubas, sukurtas specialiai aktyvistams, padėjusiems pertvarkyti Britanijos rinkimų...

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (198)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

„Apple“ ruošiasi blogesniems laikams, tačiau daugeliui šis planas nepatiks (1)

Pasaulyje, kuriame išmaniųjų telefonų „iPhone“ paklausa ims mažėti, JAV korporacija „...

Mokytojų streikas įsibėgėja: jungiasi dar 10 mokyklų (10)

Dar dešimt mokyklų trečiadienį prisijungs prie besitęsiančio pedagogų streiko dėl šiemet...

Gražiausiais pasaulio vaikais vadinamos mergaitės užaugo: kaip jos atrodo dabar ir kaip susiklostė jų likimai? (4)

Netrūksta pasakų apie nuostabaus grožio vaikus – kai kuriems ir vardai duoti remiantis jų...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (3)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Rima Kernagienė su komanda lavins vaikų kūrybiškumą: auklėdami dažnai pridarome daugiau žalos nei naudos

„Vaikai supranta kur kas daugiau nei mes, suaugusieji, pastebime“, – neabejoja Rima Kernagienė....

Europos oro uostuose pradedami naudoti melo detektoriai

Kai kurių Europos šalių oro uostuose jau visiškai pasirengta pradėti ypač išmanių melo...