Pulsuojantis galvos skausmas
„Jei žmogus pirmą kartą patyrė galvos skausmą, reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta diagnozė, nes galvos skausmo priežasčių yra daug ir įvairių“, – pataria Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas, gydytojas neurologas Robertas Urbutis.
Migrena serga maždaug vienas iš penkių asmenų, kurie skundžiasi galvos skausmu. Yra apie 200 įvairių galvos skausmo formų, vieni iš jų – migreninio pobūdžio. Migrenos sukeliami negalavimai labai pasunkina žmogaus gyvenimą, o prasidėjus sunkiam priepuoliui jis tampa nedarbingas.
„Pagrindinis migrenos simptomas – priepuolinis galvos skausmas, kuris gali trukti nuo 4 iki 72 valandų. Dažniausiai būna vienpusis galvos skausmas, bet gali pasitaikyti ir dvipusis, – aiškina gydytojas. – Tipinis migrenos galvos skausmas yra pulsuojantis, vidutinio stiprumo arba stiprus. Ištikus migrenos priepuoliui atsiranda ir kitų simptomų – pykinimas, vėmimas, dalis pacientų jaučiau šviesos arba triukšmo, kvapų baimę. Jiems norisi ramybės, tylos, pritemdytos aplinkos.“
Migrena žinoma seniai, bet iki šiol dėl jos priežasčių mokslininkai tebediskutuoja. Nemažą reikšmę turi genetiniai veiksniai: polinkis sirgti migrena dažnai paveldimas, ypač moterų. Įvairūs šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad netinkamai veikianti smegenų dalis, turinti įtakos migrenai atsirasti, yra smegenų kamieno sritys, tokios kaip vidurinės smegenys ir pagumburis. Nėra tiksliai nustatyta, kodėl skausmas ir jį lydintys simptomai – pykinimas, vėmimas, svaigulys, jautrumas garsui, šviesai, kvapams – kyla epizodiškai.
Varginantys priepuoliai
„Migrenos tipų yra daug, tačiau dažniausiai diagnozuojami du: migrena be auros ir su aura, – teigia gydytojas R. Urbutis. – Daugiausia žmonių serga migrena be auros, tik 20–25 proc. sergančiųjų vargina ligos forma su aura.“
Aura – simptomai, pranašaujantys galvos skausmą, jie laikomi migrenos priepuolio pradžia. Auros požymiai gali būti labai įvairūs.
„Vienas dažnesnių jos simptomų – regimoji aura, – tvirtina neurologas. – Tipinis migrenos auros pobūdis yra vadinamasis fortifikacijos fenomenas – regėjimo lauke pirmiausia atsiranda šviečianti dėmelė, tada ji plinta ir dažnai įgauna zigzago pavidalą, atrodo kaip daugiakampė žvaigždė ar klasikinis fortas.“
Kiti simptomai retesni – gali nutirpti viena kūno pusė (ranka, koja, pusė veido), atsirasti kitokių regos, kalbos sutrikimų, sumažėja galūnių jėga.
„Klasikiniu atveju aura trunka iki valandos – gali būti 10 minučių, bet gali tęstis ir visą valandą, – sako gydytojas R. Urbutis. – Paskui auros simptomai dingsta, ir atsiranda galvos skausmas, kuris pamažu smarkėja. Intervalas nuo auros išnykimo iki skausmo atsiradimo gali būti iki valandos.“
Labai retais atvejais migrena su aura gali komplikuotis į galvos smegenų insultą. Kai migrenos su aura priepuolis trunka ilgiau nei 72 valandas arba pati aura būna ilgesnė kaip 60 minučių, gali įvykti vadinamasis migreninis infarktas – galvos smegenų insultas.
Statistiškai apie ketvirtadalis pacientų, kurie patiria galvos smegenų insultą, jaučia galvos skausmą, bet ne kiekvienas galvos skausmas – insulto požymis.
„Jei pirmą kartą gyvenime nusilpsta, nutirpsta viena galūnė ar viena kūno pusė, ko iki tol niekada nebuvo, reikia skubiai kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti insulto simptomas“, – perspėja neurologas.
Didžiausią riziką patirti insultą turi moterys, kurios serga migrena su aura, vartoja peroralinius (geriamuosius) kontraceptikus ir rūko.
„Šių trijų veiksnių kompleksas smarkiai padidina insulto riziką. Sergančios migrena su aura pacientės turėtų atsisakyti geriamųjų kontraceptikų ir mesti rūkyti“, – pataria R. Urbutis.
Ligos provokatoriai
Ligos eiga individuali: kai kurie žmonės patiria vieną du migrenos priepuolius per metus, kiti – daugiau kaip vieną per mėnesį.
„Statistiškai apie ketvirtadalis migrena sergančių pacientų patiria keturis ar daugiau priepuolių per mėnesį, – tvirtina gydytojas R. Urbutis. – Ligos intensyvumas taip pat skirtingas. Daliai pacientų galvos skausmas būna nedidelis arba vidutinis, ir jie išlieka darbingi, nors, žinoma, kai skauda galvą, dirbti būna sunkiau. Trečdaliui pacientų per priepuolius galvos skausmas būna labai stiprūs ir tomis dienomis jie būna nedarbingi.“
Diagnozavus migreną siekiama išsiaiškinti ją provokuojančius veiksnius, jie yra labai individualūs. Vieniems pacientams priepuolius dažniausiai sukelia fizinis pervargimas, miego stygius, kitiems – dideli emociniai krūviai, įtampa.
„Apie ketvirtadaliui migrena sergančių moterų priepuoliai kyla per menstruacijas, o po menopauzės jie retėja, silpnėja ar visai išnyksta“, – teigia gydytojas.
Moteriškieji hormonai estrogenai smegenyse turi receptorių, kurių aptinkama vadinamame migrenos skausmo kelyje – smegenų kamiene, gumbure ir jutiminėje didžiųjų smegenų pusrutulių žievėje. Estrogenų koncentracijos svyravimai menstruacinio ciklo metu migrenos priepuolius dažnina, o šių hormonų vienodas kiekis per menopauzę – juos retina.
Migrenos priepuolį gali sukelti kai kurie maisto produktai: šokoladas, kava, riešutai, citrusiniai vaisiai, kai kada – alkoholiniai kokteiliai, raudonasis vynas. Migrena sergantys asmenys vengia šių produktų, bet dažnai pamiršta, kad priepuolius skatina tiesiog nereguliari mityba.
Galvos skausmą gali sukelti ir ryški, blyksinti šviesa, pasikartojantis stiprus garsas, įvairūs aplinkos kvapai, nereguliarus fizinis aktyvumas, o kai kuriais atvejais ir oro permainos.
Savigyda pavojinga
Migrena – kol kas neišgydoma liga, bet ją kontroliuojant galima palengvinti, slopinti priepuolius, sumažinti jų dažnį. Norint išvengti priepuolių svarbu išsiaiškinti, kas juos sukelia, ir sumažinti provokuojančius veiksnius.
„Skiriama įvairių analgetikų, nesteroidinių uždegimą mažinančių vaistų, kurie daugeliui pacientų padeda sušvelninti ar nutraukti priepuolį. Jei šie medikamentai nebūna veiksmingi, priepuoliams gydyti gali būti skiriami specifiniai – triptano klasės vaistai“, – tvirtina neurologas R. Urbutis.
Sergantiems migrena pacientams taikomas ir profilaktinis gydymas – ilgą laiką jie turi nuolat vartoti kelių grupių vaistus, kurie veikia ligos eigą, sušvelnina, suretina priepuolius.
„Kai kuriems pacientams pavyksta pasiekti visišką ligos kontrolę ir priepuoliai išnyksta. Tačiau negalima užsiimti savigyda ir be gydytojo žinios vartoti kokius nors vaistus“, – perspėja neurologas.
Migrenos kontrolei labai svarbios ir nemedikamentinės priemonės – miego ir mitybos režimas, reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas. Rekomenduojama laikytis dienotvarkės: panašiu metu keltis ir gultis, nepersimiegoti, darbo dieną planuoti taip, kad netektų dirbti vakare ar naktį. Valgyti reikia reguliariai ir dažnai – 4–5 kartus per dieną.
