aA
Širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiausia gyvybių, daug ligonių lieka neįgalūs. Šių ligų naštą galima sumažinti žinant rizikos veiksnius, pakeitus gyvensenos įpročius.
Širdies sveikata būtina rūpintis ne tik susirgus
© Shutterstock nuotr.

Apie tai kalbamės su Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus gydytoja kardiologe Rūta Ablonskyte-Dūdoniene.

- Profilaktika dažnai prilyginama ligų ieškojimui. Kokios vyrauja tendencijos: ar daug žmonių supranta širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos svarbą?

Deja, dauguma susirūpina tik susirgę širdies ar kraujagyslių liga. Net ir žinant širdies ligų profilaktikos principus, nėra paprasta jų laikytis kasdieniame gyvenime. Dabar, kai dėl didelio gyvenimo tempo dauguma patiria nuolatinę įtampą, neturi pakankamai laiko nei laiku pavalgyti, nei pakankamai pailsėti, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra labai didelis. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pati dažniausia mirties priežastis Lietuvoje.

- Kokie rizikos veiksniai labiausiai lemia šių ligų išsivystymą?

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, antsvoris ar nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, sutrikusi gliukozės apykaita (cukrinis diabetas), gausus druskos vartojimas, šeiminis polinkis sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nejudrus gyvenimo būdas.

- Kokią įtaką miego trūkumas turi širdžiai?

Tinkamas darbo ir poilsio režimas, užtektinai miego valandų yra labai svarbu sveikai gyvensenai. Miego trūkumas neigiamai veikia tiek širdį, tiek ir visą žmogaus organizmą. Nekokybiškas miegas, stresas didina arterinį kraujo spaudimą, provokuoja dažną širdies plakimą, permušimus, neigiamai veikia riebalų ir cukraus apykaitą. Žmonėms, jau sergantiems širdies ligomis, miego trūkumas gali išprovokuoti tokias pavojingas būkles kaip ūminis miokardo infarktas ar širdies nepakankamumo paūmėjimas.

- Ar svarbi širdies veiklai yra mityba? Kurie produktai stiprina širdį?

Tinkama mityba yra labai svarbi, kad širdis ir kraujagyslės išliktų sveikos. Reikia laikytis bendrųjų sveikos mitybos principų, tada ir rizika susirgti širdies ligomis bus mažesnė. Kiek suvalgote, yra ne mažiau svarbu už tai, ką suvalgote. Neviršykite rekomenduojamo paros kalorijų kiekio. Stenkitės valgyti daug šviežių ar šaldytų daržovių, vaisių, uogų – jie turi mažai kalorijų ir daug maistinių skaidulų.

Valgykite daug grūdinių gaminių, ypač nesijotų miltų (duonos, košių, sausųjų produktų). Rinkitės maistą, kuriame mažai riebalų, ypač sočiųjų. Daug sočiųjų riebalų yra riebioje mėsoje, svieste, grietinėlėje, grietinėje, nenugriebtame piene, riebiame sūryje, kiaušiniuose.

Valgykite kuo mažiau saldumynų, smarkiai nesūdykite maisto.

Kai kas teigia, kad širdžiai sveika šokoladas, raudonasis vynas, česnakai ar daug kalio turintys produktai. Deja, patys savaime šie produktai širdies nestiprina, o nesaikingas bet kurio produkto vartojimas yra nepageidautinas ar net pavojingas.

- Ką vertėtų žinoti prieš pradedant keisti mitybos įpročius, aktyviai sportuojant?

Net ir žinant, kad tam tikras maistas skatina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą ar progresavimą, pakeisti mitybos įpročius dažniausiai yra sunku. Nereikia stengtis pakeisti visko iš karto. Galima pradėti nuo to, kad kasdien suvartotumėte šiek tiek daugiau sveiko maisto ir mažiau nepageidaujamų produktų.

Ir fizinį aktyvumą reikėtų didinti pamažu. Sveikatai palaikyti nereikia sportuoti labai smarkiai – užtenka ir reguliarių pasivaikščiojimų sparčiu žingsniu. Reikėtų būti fiziškai aktyviam mažiausiai 30 minučių kasdien. Tinkama fizinė veikla: ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, slidinėjimas ir kt. Atlikdami fizinius pratimus turite jaustis gerai. Jei sportuodami jaučiate tokius simptomus kaip skausmas, dusulys, silpnumas, galvos svaigimas, visų pirma pasikonsultuokite su gydytoju.

- Ar lytis turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms?

Ilgą laiką išeminė širdies liga buvo laikoma viena svarbiausių vyrų sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Manyta, kad moterims širdies ligų rizika mažesnė. Moterys iki menopauzės širdies ir kraujagyslių ligomis serga rečiau negu vyrai, išskyrus tas, kurios serga cukriniu diabetu, yra nutukusios, rūko, vartoja hormonines tabletes apsaugai nuo nėštumo.
Tačiau tarp vyresnio amžiaus moterų padaugėja širdies ligonių. Sulaukus 65 metų skirtumas tarp vyrų ir moterų sergamumo smarkiai sumažėja, o po 75 metų moterys vyrus pralenkia.

- Kokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis dažniausiai serga įvairaus amžiaus žmonės?

Dažniausia širdies ir kraujagyslių sistemos liga – aterosklerozė ir dėl jos atsirandanti išeminė širdies liga. Aterosklerozės vystymasis paprastai prasideda dar jauname amžiuje ir ilgą laiką liga gali nesukelti jokių simptomų. Liga dažniausiai pasireiškia vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms (vyrams per 40 metų, moterims – per 50–55 metus), tačiau pastaraisiais metais pasitaiko vis daugiau jaunų (25–30 metų) žmonių, ypač vyrų, sergančių sunkiausia išeminės širdies ligos forma – miokardo infarktu.

Kita labai dažnai pasitaikanti liga – arterinė hipertenzija. Ja serga apie trečdalis suaugusiųjų. Ligos dažnumas didėja su amžiumi. Visos kitos širdies ir kraujagyslių sistemos ligos pasitaiko rečiau.

- Koks pirmasis nerimo sig­nalas, reiškiantis, kad metas ieškoti specialistų pagalbos? Ar yra moterų kritinis amžius, kai grėsmė ypač didelė?

Profilaktiškai turėtume tikrintis sveikatą dar tada, kai esame jauni ir jaučiamės gerai. Gydytojai padės išsiaiškinti rizikos veiksnius ir patars, kaip juos keisti.

Reikėtų atkreipti dėmesį į jaučiamus simptomus. Pagrindiniai širdies ligų simptomai – spaudžiamo pobūdžio skausmas krūtinėje, galintis plisti į kaklą, rankas, petį, nugarą; dažnas ar neritmiškas širdies plakimas, oro stoka ar dusulys, taip pat nespecifiniai simptomai, pavyzdžiui, nuovargis, silpnumas, galvos skausmas. Simptomai iš pradžių gali būti neryškūs, pastebimi tik patiriant fizinį ar emocinį krūvį. Vėliau ligai progresuojant jie tampa stipresni, aiškesni.

Jei tam tikras simptomas kelia nerimą, geriau nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Grėsmė susirgti širdies ar kraujagyslių liga moterims ypač padidėja po menopauzės, kai smarkiai sumažėja moteriškųjų hormonų estrogenų, saugančių nuo aterosklerozės, gamyba.

Verta žinoti

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje kasmet nusineša per 17,3 mln. gyvybių. Lietuvoje nuo šių ligų kiekvienais metais miršta daugiau kaip 23 tūkst. žmonių.

Lietuvoje moterų mirčių skaičius nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra beveik keturis kartus didesnis negu nuo vėžio.

Statistika byloja, kad vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi per didelį kraujo spaudimą. Dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jei ir žino, tai nesigydo, nes gana gerai jaučiasi.

Lietuvos širdies asociacija įspėja: optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis – 120/80. Pavojaus nėra, jei šis skaičius ne didesnis kaip 140/90. Tačiau jei kraujospūdis didesnis negu 140/90, būtina susirūpinti.
Kraujospūdis nėra pastovus dydis. Vienas ar du jo pakilimai – dar ne liga. Kraujospūdis gali pakilti susijaudinus, parūkius, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis didėja ir su amžiumi. Kartais jis pakyla tik gydytojo kabinete. Toks reiškinys vadinamas „baltojo chalato“ hipertenzija.

Norint įsitikinti, kad vargina tik „baltojo chalato“ hipertenzija, kraujospūdį reikia pamatuoti dar kartą, ramiai pasėdėjus 10–15 min. Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzija.

Tai įdomu

Širdis yra vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis.

Didžioji širdies dalis yra tuoj pat už krūtinkaulio, tik viršūnė nukreipta į kairę, todėl kairėje krūtinės ląstos pusėje geriausiai jaučiama jos pulsacija. Pridėjus delną galima apčiuopti širdies viršūnės trinksnį, todėl kartais manoma, kad visa širdis yra kairėje.

Ramybės būsenoje širdis plaka ramiai, tolygiai, apie 60–80 kartų per minutę, ir mes jos nejaučiame. Sveikas žmogus savo širdies plakimą pajunta tik susijaudinęs ar smarkiau dirbdamas.

Sveikos širdies dydis maždaug atitinka sugniaužto žmogaus kumščio dydį. Tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus.

„Šeimininkė“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Prie Vilniaus – slaptos orgijos su nepilnamečiais (75)

„Buvau visas tarnybas įspėjusi, kad reikia saugoti vaikus – juk nenormalu, kai darbdavys...

Incidentas Vilniaus oro uoste: pasieniečiai dėl neaiškių priežasčių sulaikytus JAV piliečius paliko be geriamo vandens (199)

Joey Weissman ir Nellie Park, JAV piliečiai , prieš penketą valandų iš Danijos sostinės...

Vilniuje nulūžo daugiabučio 15-o aukšto balkonas, evakuoti gyventojai (459)

Policijos departamentas informavo, kad rugpjūčio 7 d., apie 16 val. 50 min., Vilniuje, Architektų...

Veryga po 3 valandas trukusios FNTT apklausos: dabar elgtumėmės kitaip (46)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad per pandemijos piką daug sprendimų...

Bandantys tyrinėti tamsias šio nacių pastato paslaptis praranda sveiką protą (5)

Tai labai neįprasta istorija apie didžiulį pastatą Vokietijoje, kuriame pačioje pradžioje, 1872...

Testas: ar išlaikytumėte 2020 m. matematikos egzaminą? įvertinkite egzamino užduotis (217)

Šių metų matematikos egzaminas tapo kietu riešutėliu jį laikiusiems dvyliktokams. Paskelbus jo...

Paganykite akis: pirmą kartą istorijoje turime itin aukštos kokybės vaizdo įrašą iš Marso (62)

Daugelis mūsų iki šiol stebimės, kodėl nebuvo vaizdo įrašų iš Marso. Juk nuotraukų...

Nustebino emigranto prabangus „Audi“ su valstybiniu numeriu „Pa**bat“: kodėl tokių reikia? (68)

Tuo, kad Lietuvoje registruoti automobiliai nevažinėtų su valstybinio numerio ženklais, ant kurių...

Vitalija Guobė

Kai mirsiu, žmona džiaugsis, nors – žinau, kad myli mane

„Stebiu žmoną tą akimirką, kai ji, sužinojusi, kad man nustatytas prostatos vėžys, (stadija...

Bėdos Eurolygos čempionų gretose – koronavirusu susirgo CSKA strategas Itoudis

Dukart geriausiu Eurolygos metų treneriu pripažintas graikas Dimitris Itoudis užsikrėtė...

|Maža didelių žinių kaina