Pavojus, tykantis ore
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai nurodo, kad tymai yra per orą plintanti užkrečiamoji liga, sukeliama virusų. Tiesa, ji gali plisti ir per kvėpavimo takų išskyromis užterštas rankas ar kitus aplinkoje esančius daiktus. Vaikų terapeutas Darius Varaškevičius įspėja, kad tai yra pati lakiausia virusinė liga, net keturis kartus lakesnė nei, pavyzdžiui, vėjaraupiai.
Didžiausi šaltiniai, kuriuose galima nesunkiai užsikrėsti šia klastinga liga, plyti uždaruose dideliuose žmonių kolektyvuose, tokiuose kaip mokyklos, darželiai.
„Mūsų migracija didelė, keliaujame po skirtingus žemynus. Kartu keliauja ir ligos. Visi matėme, kas nutiko su COVID-19 infekcija. Juk viskas prasidėjo tolimojoje Kinijoje, o išplito pasaulyje. Praėjusiais metais pusė visų sirgusių tymais pacientų Europoje buvo Ukrainoje. Šioje šalyje šiuo metu yra didžiuliai tymų židiniai. Prasidėjus karo veiksmams, skiepijimo apimtys ten sumažėjo drastiškai, tačiau žmonės vis tiek keliauja. Kartu su jais keliauja ir ligos“, – pasakoja LSMU Kauno ligoninės Vaikų skubios pagalbos ir konsultacijų centro vadovas.
Nuo 2021 metų balandžio iki 2022-ųjų balandžio fiksuotas 21 didesnis tymų protrūkis, dauguma – Afrikoje ir Viduržemio jūros rytiniame regione. Neatmestina, kad tikrieji skaičiai yra daug didesni. Didžiausių protrūkių būta Somalyje, Jemene, Nigerijoje, Afganistane ir Etiopijoje.
NVSC dirbantys medicinos specialistai įvardija, kad tymai yra sezoniška infekcinė liga, dažniausiai pasireiškianti vėlyvojo rudens ir ankstyvojo pavasario sezonais. Tačiau vis dažniau pastebima išimčių, kada sergantys asmenys yra hospitalizuojami ir šiltuoju metų laiku. Didžiausia rizika susirgti yra visiškai neskiepytiems, skiepytiems tik viena vakcinos doze ir dar nesirgusiems asmenims: iki vienerių metų amžiaus vaikams, lėtinėmis, onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.
Klaidinantys simptomai
Pavadinti šią ligą klastinga būtų teisinga. Kaip nurodo ilgus metus su vaikų infekcinėmis ligomis dirbantis terapeutas D.Varaškevičius, vidutinis tymų inkubacinis laikotarpis yra net 10 dienų, tačiau pirmieji simptomai gali atsirasti ir tik po 20-21 dienos nuo užsikrėtimo. Visu tuo laikotarpius žmogus, net ir nieko nejausdamas, jau platina ligą. Tymus jis gali platinti ir nuo simptomų išnykimo praėjus keturioms dienoms. Problema ir ta, kad tymai neturi jokio specifinio gydymo, tik simptominį.
„Specifinio gydymo, deja, nėra, todėl galimos ir pasitaiko rimtos, sudėtingos komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimas, encefalitas, vidurinės ausies uždegimas, dažnai itin sunkių formų. Neatsiejami nuo tymų yra akių pažeidimai, konjunktyvitas, kuris gali būti labai stiprus, gali sutrikti rega. Mirties atvejai taip pat yra galimi, jų pasitaiko“, – komentuoja LSMU Kauno ligoninės Vaikų skubios pagalbos ir konsultacijų centro vadovas. NVSC ekspertai papildo, kad tymai gali sukelti ir priešlaikinį gimdymą bei kitas komplikacijas nėščiosioms.
D.Varaškevičius taip pat pažymi, kad pajutus karščiavimo simptomus, skubėti tiesiu taikymu pas šeimos gydytoją ar į ligoninės priimamąjį nerekomenduojama. Priežastis paprasta: ten nėra izoliacinių palatų, todėl tymai būtų platinami ir kitiems. Todėl tokiu atveju pirmiausiai reikia su gydytoju bendrauti telefonu, klausytis jo nurodymų ir pagal šiuos imtis veiksmų.
Atpažinti tymus galima ir pagal atsirandančius bėrimus. Šie atrodo kaip mažos, susiliejančios rausvos dėmelės, nepasižyminčios niežėjimu. Jos pirmiausiai atsiranda veido srityje, už ausų, vėliau plinta visu kūnu žemyn. Toks bėrimas gali laikytis iki 7-8 dienų. Medikas pažymi, kad tokių bėrimų nereikia tepti jokiomis priemonėmis.
Apsauga – tik skiepai
Kalbinti specialistai vieningi – nesant specifinio gydymo, gresiant rimtoms komplikacijoms ir net mirčiai, vienintelė apsauga nuo tymų yra skiepai. Deja, tendencijos neraminančios: vis dažniau jauni, pirmagimių susilaukę tėvai abejoja vakcinų nauda, renkasi neskiepyti atžalų, taip keldami pavojų ne tik jiems bei sau, tačiau ir aplinkiniams.
„Lietuvoje ryškėja problema, kad skiepijimo nuo tymų apimtys, ypač po COVID-19 pasaulinės pandemijos sparčiai mažėja. Jau turime pakankamai nemenką visuomenės dalį, jauno amžiaus vaikus, kurie yra neskiepyti. Mokslininkų įrodyta, kad nekiltų protrūkiai, turi būti paskiepyta ne mažiau kaip 95 proc. populiacijos. Didelė bėda, kad kai kuriose mūsų šalies apskrityse skiepijimo apimtis turime mažesnes nei 90 proc. Jau esame turėję nemenką protrūkį Kaune prieš beveik aštuonerius metus. Tymais sirgo neskiepyti ir skiepyti tik viena vakcinos doze asmenys, kurių imunitetas buvo nusilpęs. Neramina tai, kad tendencijos pranašauja dar ne vieną tokį protrūkį“, – nuogąstavimais dalijasi D.Varaškevičius.
Specialistas prisipažįsta, kad dabar jau suaugusias savo atžalas skiepijo visomis privalomomis pagal skiepų kalendorių vakcinomis. Kad nepritrūktų aiškumo, jis konsultavosi su infektologais. Tokį pavyzdį nori pateikti ir skiepų nauda abejojantiems – pasikalbėti su gydytojais, kurie specializuojasi gydant infekcines ir virusines ligas bei užsiima jų prevencija. Patyrusių specialistų žinios ir patirtis leis ne tik geriau suprasti situaciją, bet ir priimti saugesnius sau, artimiesiems bei aplinkai sprendimus.
Verta žinoti:
- Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu, vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės. Tai ryškus bėrimas raudonomis dėmelėmis, kurio neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3-4 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau jis „leidžiasi žemyn“ ir išlieka 4-7 dienas;
- Užsikrėsti tymais galima per 15 min. ir daugiau, jeigu bendraujama artimai (veidas į veidą) arba būnama toje pačioje patalpoje.
- Lietuvoje vaikai nuo tymų pradėti skiepyti tik 1964 m. Tuo metu skiepijimas vyko tik viena vakcinos doze. Nuo 1988 m. pridėta antroji vakcinos dozė;
- Šiuo metu pagal skiepų kalendorių vaikai yra skiepijami nuo tymų kombinuotomis tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcinomis.
Tai įdomu
Siekdama išsiaiškinti, kokios priežastys sulaiko dalį Lietuvos gyventojų nuo skiepijimo, Sveikatos apsaugos ministerija pernai inicijavo gyventojų apklausą.
Dauguma respondentų nurodė tokias priežastis, kodėl atsisako skiepyti savo vaikus:
- dėl galimo šalutinio skiepų poveikio (56 proc.);
- trūksta patikimos informacijos apie vakcinas (48 proc.);
- netiki vakcinų veiksmingumu (39 proc.).
Pagrindiniai motyvai, galintys paskatinti gyventojus priimti sprendimą skiepyti savo vaikus:
- šeimos gydytojo aktyvesnis paskatinimas (59 proc.);
- moksliškai pagrįstos informacijos apie vakcinų saugumą ir veiksmingumą aktyvesnis platinimas internete (59 proc.).
Pagal tyrimo rezultatus, trys ketvirtadaliai (77 proc.) respondentų informaciją apie skiepus gauna iš sveikatos priežiūros specialistų, 27 proc. – iš interneto portalų, 23 proc. – iš draugų, šeimos.
Apie 8 proc. mažamečius vaikus (iki 7 metų amžiaus) auginančių tėvų savo vaikų neskiepijo ir neketina to daryti arba priėmė skirtingus sprendimus dėl skirtingų vaikų.
