Dabar stengiamasi suprasti, kaip tai vyksta ir kodėl taip yra. Daug vilčių dedama į tyrimus, kuriais tikimasi surasti vaistų, padėsiančių ilginti žmonių amžių, neverčiant jų gyventi pusbadžiu.

Penktadienį pasirodžiusiame žurnalo "Science" numeryje pateikiami vaisinių muselių, kurių genai panašūs į žinduolių, tyrimo rezultatai. Parodyta, kad raktas į ilgaamžiškumo mįslę yra enzimas, vadinamas Rpd3 histono deacetilaze.

Neribojant valgio, o tik sumažinus šio enzimo kiekį organizme, galima gauti tokį pat efektą - ilgesnį gyvenimą, aiškina Jeilo universiteto mokslininkas Stiuartas Frenkelis (Stewart Frankel), pagrindinis straipsnio autorius.

Bandymuose muselės, turinčios genų mutacijas, kurios užtikrina mažesnę minėto enzimo koncentraciją, gyveno 33 ar net 50 procentų ilgiau. Tuo tarpu vien tik mažo kaloringumo dieta gyvenimą pailgino 41 procentu.

Pasak S.Frenkelio (Stewart Frankel), galima būtų ieškoti cheminių medžiagų, kurios mažintų šio enzimo kiekį ir taptų vaistine priemone ilgaamžiškumui siekti.

Žinoma, mokslininkams reikia dar labai daug dirbti, gal keletą ar keliolika metų, kol toks žmogui tinkamas ir saugus vaistas atsirastų vaistinėse. Bet jau manoma, kad panašių savybių turi fenilbutiratas, kuris bandymuose su muselėmis sėkmingai ilgino jų gyvenimą.

Beje, saikinga dieta atneša ir kitokios naudos. "20-40 procentų sumažinus kalorijų pašare, žiurkės pasižymėjo geresne atmintimi, jų raumenų tonusas buvo geresnis, retesnis vėžys, mažiau sveikatos sutrikimų", - tvirtina S.Frenkelis (Stewart Frankel). Pasak jo, net žili plaukai atsirado vėliau.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją