Nors šaltuoju sezonu patariama drėkinti patalpas, būtent dėl drėgmės pertekliaus ir menko patalpų vėdinimo ima augti pelėsis. Jei yra manančių, kad tai – tik estetinė namų problema, specialistai įspėja, kad pastarasis gali sukelti sunkių alergijų ar net pažeisti nervų sistemą.
Krečia drebulys
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Regina Abromaitytė teigia, kad labiausiai pelėsiai žinomi dėl alergizuojančio poveikio. Be to, žmonių, kenčiančių dėl alergijos pelėsiams, kasmet daugėja.
„Dažniausiai tai pasireiškia alerginiu rinitu ar bronchų astma. Be to, pelėsiai gali sukelti kvėpavimo takų uždegimus, akių ar odos perštėjimą, galvos skausmus, pakenkti virškinimo sistemai, jų suvalgius su maistu“, – aiškina specialistė.
Nors pelėsių esama įvairių rūšių ir spalvų, nustatyta, kad pavojingiausi – pro kvėpavimo takus patekę grybeliai, pavyzdžiui, juodasis Stachybotrys chartarum. Maža to, pelėsiai gali kenkti net nepatekę į žmogaus organizmą išskirdami anglies dioksidą ir lakius organinius junginius. Šie lengvai pasklinda kambaryje, susimaišo su įkvepiamu oru, patenka į mūsų kvėpavimo sistemą, o vėliau – ir į kraujotaką. Taip dirginamos organų gleivinės, gali būti pažeidžiama nervų sistema.
„Prasideda galvos skausmai, žmogus skundžiasi dėmesio stoka, atminties sutrikimais, nesugebėjimu įsiminti naujos informacijos. Pažeidus trišakį nervą, sulėtėja reakcija. Imuninė sistema, reaguodama ir gindamasi nuo aplinkoje esančių pelėsių, gali išskirti raminamai veikiančią medžiagą chloralio hidratą. Tuomet žmogus jaučia nuovargį, mieguistumą, gali mausti sąnarius ir raumenis“, – simptomus vardija R.Abromaitytė.
Juodasis pelėsis išskiria mikotoksiną trichoteceną, kuris pasižymi neurotoksiniu poveikiu: gali pažeisti smegenų neuronus, silpninti žmogaus protines galias. Dažniausiai poveikis pasireiškia tremoru (nevalingu kūno dalies drebėjimu), nuotaikų svyravimu, dirglumu.
Per kiek laiko pelėsis gali pažeisti organizmą, anot specialistės, priklauso nuo į organizmą patekusio jo kiekio, rūšies toksiškumo. Įtakos turi ir pats žmogaus organizmo jautrumas ir tai, kaip ilgai pelėsis „gyvena“ žmogaus kūne.
Svarbiausia – vėdinti patalpas
R.Abromaitytė aiškina, jog geriausias būdas užkirsti kelią pelėsiams augti – tinkamas patalpų vėdinimas ir pakankamas jų šildymas. Išsprendus minėtas problemas galima imtis antro žingsnio – pelėsių naikinimo.
„Juos pašalinti galima cheminiu arba mechaniniu būdu. Patalpos viduje pažeistas paviršius pirmiausia sudrėkinamas chloro tirpalu (1 dalis chloro ir 3 dalys vandens). Po kelių minučių paviršius gerai nuplaunamas švariu vandeniu ir paliekama išdžiūti bent dviems dienoms. Išdžiūvus sienoms pelėsiai nuvalomi kietu metaliniu šepečiu“, – mokina specialistė.
Tarp kitko
Juodasis pelėsis (dažniausiai aptinkamas gyvenamosiose patalpose) išskiria mikotoksiną trichoteceną, kuris pasižymi neurotoksiniu poveikiu.
Žaliasis pelėsis – sėklų ir vaisių pelėsis (mažiau aptinkamas gyvenamosiose patalpose, daugiau – rūsiuose, kur ilgesnį laiką laikomi vaisiai ir daržovės).
