Kancerogenu laikyti klaidinga
PSO vėžio tyrimų agentūra naujuosius teiginius grindžia dviem anksčiau atliktais tyrimais. Vienas jų praėjusiais metais buvo atliktas Prancūzijoje. Tyrimas įtraukė 100 tūkst. žmonių. Jo rezultatai parodė, kad dideliais kiekiais aspartamą vartoję žmonės dažniau susirgdavo krūties vėžiu ir su nutukimu susijusiomis onkologinėmis ligomis.
Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad tarp šį saldiklį vartojusių žmonių užfiksuotas didesnis vėžinių ligų atvejų kiekis nei tarp aspartamo nevartojusių žmonių.
Kitas, 2020 m. paskelbtas, tyrimas buvo atliktas su pelėmis ir žiurkėmis. Tai buvo 15 metų senumo tyrimo, atlikto Ramazini institute Italijoje pakartotinė analizė. Šis tyrimas parodė, kad aspartamas sukėlė kraujo vėžio – leukemijos bei limfomos – atvejų padaugėjimą tarp pelių ir žiurkių. Be to, pastebėta, jog vėžys buvo linkęs formuotis ir graužikų jaunikliams.
Kaip teigia dietologas E.Grišinas, norint geriau suprasti šią PSO rekomendaciją, reikėtų detaliau panagrinėti organizacijos kancerogenų klasifikaciją. Vėžines ligas sukeliančios medžiagos yra skirstomos į keletą grupių. Pirmoji – tikrasis kancerogenas. „A“ grupei priklauso medžiagos, kurios yra laikomos kaip keliančios vėžio riziką. Tokios išvados padarytos po bandymų su gyvūnais. „B“ grupę sudaro medžiagos, kurios gali turėti įtakos vėžinių ligų formavimuisi, tačiau tiek tyrimuose su gyvūnais, tiek ir su žmonėmis tam trūksta pagrįstų mokslinių įrodymų.
Dar viena grupė – visiškai nekancerogninės medžiagos. Aspartamas priklauso „B“ grupei. Visgi, anot dietologo Edvardo Grišino, netikslu aspartamą laikyti kancerogenine medžiaga: „Aspartamas gali būti nesaugus tam tikru kontekstu. Svarbu, koks kiekis yra suvartojamas, nes norint gauti pavojingą dozę šio priedo, reikėtų keletą savaičių išgerti po penkiolika skardinių dietinio gėrimo.“ Šiai grupei yra priskiriami ir kavos rūgštis, ginkmedis, mobilieji telefonai.
Dietologas pabrėžė, kad PSO rėmėsi epidemiologinių tyrimų išvadomis. Jose nurodyta, jog aspartamą vartoję žmonės buvo linkę valgyti mažiau vaisių ir daržovių, daugiau saldiklių turinčių produktų bei raudonos mėsos. Tarp šių žmonių taip pat užfiksuota ir daugiau antrojo tipo cukrinio diabeto atvejų.
Gamintojai neketina keisti receptūros
Aspartamas JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtintas 1974 m. Priedas naudojamas gaminant tokius dietinius gaiviuosius gėrimus kaip „Pepsi Max“, „Diet Coke“, „Coca Cola Zero“, „Fanta Zero“ ir pan. Be gėrimų, šio saldiklio galima aptikti kramtomoje gumoje „Orbit“, kramtomuosiuose saldainiuose „Mentos“, taip pat ir mažai kaloringuose jogurtuose.
„Euro News“ skelbia, kad šis saldiklis yra plačiai naudojamas nuo 1980 m. Kaip ingridientas aspartamas yra aptinkamas daugiau negu 6 tūkst. įvairių produktų. Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje aspartamas žymimas E-951. „The Washington Post“ skelbia, kad tiek FDA, tiek Europos maisto saugos tarnyba aspartamą laiko bendrajai populiacijai saugiu maisto priedu. Apie saldiklio tinkamumą vartoti ES paskelbė 2013 m.
Didieji vaisvandenių gamintojai teigia, jog saldiklo atsisakyti neplanuojama. Dauguma reguliuotojų aspartamą yra įvardinę kaip saugų maisto priedą. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, Amerikos gėrimų asociacija, atstovaujanti didžiausiems vaisvandenių gamintojams „Pepsi Co“ ir „Coca Cola“ išsakė poziciją, kad saldiklis pastarąjį dešimtmetį JAV pasitarnavo kaip tinkama priemonė, padėjusi sumažinti vaisvandenių kaloringumą. Cukraus sudėtyje turinčių gėrimų vartojimas yra siejamas su nutukimu bei diabetu.
„Pepsi Co“ finansų direktorius Hugh Johnston agentūrai „Reuters“ teigė, kad kompanija neketina keisti produktų sudėties. Be to, H.Johnston mano, kad PSO pareiškimas nepaveiks dietinių gėrimų pardavimų, kadangi aspartamas duoda daugiau naudos negu sukelia žalos. „The Washington Post“ primena, kad „Pepsi Co“ jau buvo atsisakiusi naudoti aspartamą dietiniame „Pepsi“ gėrime 2015 m. Tuo metu taip pat buvo iškilę abejonių dėl šio saldiklio. Kilus didžiuliam vartotojų nepasitenkinimui nuspręsta maisto priedą grąžinti į gėrimo sudėtį.
Aspartamo atsisakymu netiki ir analitikai. Nors atsirado daug kitų augalinės kilmės saldiklių, pastarasis yra pigus, tinka vaisvandenių gamyboje ir yra mėgstamas vartotojų. Kaip „The New York Times“ teigė CFRA analitikas Garrett Nelson, didieji gėrimų gamintojai yra linkę daug eksperimentuoti norėdami, kad dietinių gėrimų skonis būtų kuo panašesnis į originalaus produkto. Pakitimai receptūroje galimai atsirastų tuo atveju, jeigu produktų pardavimai pradėtų kristi.
Komentaras
„Aspartamas kaip ir kiti maisto priedai yra reguliuojami bendru ES reglamentu. Jis yra tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Sprendimai dėl maisto priedų naudojimo ES bendrai priimami remiantis Europos maisto saugos tarnybos moksline nuomone. Tarnyba teikia informaciją maisto saugos klausimais už tai atsakingoms bendrijos bei šalių narių institucijoms.
PSO savo pranešime teigia, jog šiuo metu įprastai vartojamas saldiklio kiekis (iki 40 mg vienam kūno kilogramui) žmonių sveikatai pavojaus nekelia“, – komentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.
