Konsultuoja specialistė
VUL Santaros klinikų gydytoja hematologė Skirmantė Černauskienė:
Delsti – pavojinga
Pastebėjus padidėjusius limfmazgius, gydytoja ragina kreiptis į šeimos gydytoją. „Šeimos gydytojas, išsiaiškinęs nusiskundimus, apžiūrėjęs pacientą, galės nuspręsti, ar limfmazgių padidėjimas pavojingas, ar greičiau yra sąlygotas nepiktybinių priežasčių“, – pasakoja gydytoja.
Limfadenopatija yra pavojinga, kuomet limfmazgiai kieti, netolygūs, nepaslankūs, kai yra nenustatoma infekcijos židinio ar sisteminėms jungiamojo audinio ligoms būdingų simptomų. „Kai pacientą vargina dažniausiai vakarais pakylanti aukšta temperatūra (>38 laipsniai), nepaaiškinamas svorio kritimas ir intensyvus naktinis prakaitavimas, reikia sunerimti. Taip pat svarbus laikas: jei padidėję limfmazgiai persistuoja ir ypač dinamikoje progresuoja, tuomet reikėtų detalesnio ištyrimo“, – teigia gydytoja.
Hematologė atkreipia dėmesį, jog didesnio budrumo prireikia, jeigu pažeisti tam tikrų specifinių lokalizacijų limfmazgiai, pavyzdžiui, viršraktikauliniai ar tarpuplaučio – kadangi šiose lokalizacijose dažniau nei kitur patvirtinama onkologinių ligų sąlygota limfadenopatija.
Priežastys įvairios
Limfmazgių padidėjimo priežastys gali būti labai įvairios. „Įvertinus, kad limfinė sistema yra išsidėsčiusi praktiškai visame žmogaus organizme ir platų organizmo reakcijų, kuriose ji dalyvauja, spektrą, limfmazgių padidėjimo priežastys yra suskirstytos į penkias grupes: dažniausios infekcinės ligos (virusinės, bakterinės, grybelinės, parazitinės).
Taip pat autoimuninės ligos, vartojami medikamentai, onkologinės, hematologinės ligos ar solidinių navikų metastazės ir kitos retos ligos, pavyzdžiui, sarkoidozė“, – aiškina gydytoja
Taikomas personalizuotas gydymas
Kadangi limfadenopatija yra simptomas, o ne diagnozė, yra gydoma limfmazgių padidėjimą sukėlusi priežastis.
„Kaip hematologė dažniausiai susiduriu su limfomų sąlygotu limfmazgių padidėjimu. Tuomet skiriamas gydymas atsižvelgiant į daugelį veiksnių: kiekvieno individualaus paciento tikslų ligos tipą, amžių, žmogaus būklę, ligos išplitimą“, – paaiškina S. Černauskienė. Paprastai pacientui yra skiriamas kombinuotas gydymas chemoterapija ir biologine terapija. Kai kuriais atvejais, atkreipia dėmesį gydytoja, gali prireikti ir radioterapijos ar net kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos. Gydymas paprastai trunka nuo trijų iki šešių mėnesių.
Rekomendacijos gyvenimo būdui
Paklausta, kokių atsargumo priemonių, gyvenimo būdo, mitybos ar fizinio aktyvumo apribojimų turėtų laikytis pacientai, kuriems diagnozuota limfadenopatija, gydytoja sako, kad gyvenimo būdo rekomendacijos priklauso nuo limfadenopatiją sukėlusios priežasties.
„Jeigu limfmazgiai padidėjo paprasčiausiai dėl virusinės infekcijos, jokių ypatingų priemonių nereikia. Jei limfmazgių padidėjimas yra sąlygotas limfomos, gydymo metu prašome pacientų, kiek tik leidžia savijauta, išlaikyti fizinį aktyvumą, stabilų svorį. Taip pat stengtis vengti streso, ilsėtis, ieškoti psichologinės pagalbos, vengti didelių susibūrimų ir kontakto su infekcijomis sergančiais asmenimis, kadangi visi šie nuo paciento priklausantys veiksniai yra svarbūs kelyje į pasveikimą“, – teigia pašnekovė.
Verta žinoti
„Nėra tiksliai žinoma, kodėl vieni žmonės suserga limfoma, o kiti ne. Žinomi keli rizikos veiksniai, kurie gali lemti didesnę tikimybę susirgti šia liga, pavyzdžiui, infekcinės ligos: hepatitas C, žmogaus imunodeficito virusas. Taip pat gretutinės ligos, dėl kurių gydymo yra nusilpusi imuninė sistema, po organų transplantacijų ar reumatologinių ligų gydymo. Manoma, kad pirmos eilės giminaičiai turi didesnę riziką susirgti tam tikrų tipų limfomis, jei sirgo artimasis. Visgi dažniausiai pacientams nenustatome jokių rizikos veiksnių, taigi ir būdų, kaip galima apsisaugoti nuo šios ligos, deja, nėra“, – apgailestauja S.Černauskienė.
