Pasaulio statistikos duomenimis, net 50 proc. sergančiųjų NE navikais nustatoma neteisinga diagnozė ir jie vidutiniškai 3-7 metus gydomi nuo kitų ligų. Anksti diagnozavus NE navikus, ligą galima sėkmingai gydyti, pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimą. Juo labiau, kad ankstyvųjų stadijų NE navikai diagnozuojami pačiais pažangiausiais metodais. Pasaulyje neuroendokrininiai navikai sudaro 0,5 proc. visų piktybinių navikų. Lietuvoje jie kasmet diagnozuojami apie 200 žmonių.
„Pagrindinė problema, kad apie retas onkologines ligas, tokias kaip NE navikai, visuomenė dažniausiai sužino tik kai ja suserga garsūs žmonės, – sako Retomis onkologinėmis ligomis sergančių ligonių draugijos ((ROLLD) Lietuvoje atstovė Jurga Kanišauskaitė. – Viešoje erdvėje per mažai apie jas kalbama, todėl žmonėms nėra motyvacijos atlikti profilaktinius sveikatos patikrinimus anksčiau nei pasijunta pirmieji negalavimo požymiai“.
J. Kanišauskaitės teigimu, negaudami pakankamai informacijos, išgirdę diagnozę ir sužinoję, kokia tai reta liga, žmonės dar labiau sutrinka ir puola į neviltį, nors Lietuvoje NE navikai diagnozuojami bei gydomi naujausiais ir efektyviausiais metodais.
NE navikus diagnozuojant svarbus yra laboratorinis tyrimas, chromogranino A (medžiaga, išskiriama NE navikų ) koncentracijos nustatymas kraujyje. Tyrimas taip pat padeda gydytojui bei pacientui vertinti ir gydymo efektyvumą. Liga diagnozuojama ir atliekant somatostatino receptorių scintigrafiją bei kitus vaizdinius tyrimus.
Šie modernūs tyrimai padeda įvertinti ligos išplitimą ir apspręsti gydymo taktiką. Neagresyvios NE navikų formos gydomos somatostatinų analogais, kurie veikia per NE navikų ląstelėje esančius receptorius.
Pasak VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos, transfuziologijos centro gydytojos onkologės-chemoterapeutės Skaistės Tulytės, NE navikai dažniausiai prasideda skrandžio, žarnyno ar kasos ląstelėse, tačiau gali prasidėti ir plaučiuose.
„Labai dažnai neuroendokrininis navikas aptinkamas atsitiktinai operacijos metu arba atliekant dirgliosios žarnos sindromo, Krono ligos, opaligės, gastrito, tulžies pūslės akmenų ir kitų ligų tyrimus, – aiškina specialistė. – Nėra visiškai aišku, kodėl susergama šia reta onkologine liga, tačiau pastebėta, jog ja serga vyresni nei 40 m. amžiaus žmonės, infekuotieji ŽIV ar sergantieji AIDS, taip pat po apsinuodijimo arsenu, yra nedidelė ir paveldėjimo rizika“.
Gydytoja pataria nedelsti ir kreiptis į specialistus, jei atsiranda požymiai, neišnykstantys per keletą dienų: viduriavimas, svorio kritimas ar augimas, nuolatinis skausmas toje pačioje vietoje, apetito stoka, patinimas bet kurioje kūno vietoje, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, galvos skausmas ir kt.
„Kaip matyti, jie visi gali būti priskiriami kitoms ligoms, todėl nereikia užsiimti savigyda – bus ramiau ir patikimiau, jei diagnozę nustatys specialistas“, – sako gydytoja S. Tulytė. Jos teigimu, NE navikų, kaip ir kitų onkologinių ligų profilaktika, nėra speciali, tai tiesiog žmogaus sveikatai tinkamiausias gyvenimo būdas: subalansuota mityba, kai valgoma daugiau daržovių, vaisių, maistas praturtintas pilnais grūdais, skaidulomis, mažiau valgoma riebios mėsos, pakankamas fizinis aktyvumas.
ROLLD atstovė J. Kanišauskaitė pastebi, kad labai svarbu, jog retomis onkologinėmis ligomis sergantieji nesijaustų palikti vieni su liga. „Tokiems pacientams reikalingas ne tik gydymas, bet ir psichologinė pagalba, jiems svarbu dalintis savo patirtimi su kitais sergančiaisiais, todėl organizuojame daug seminarų, konferencijų, kurių metu pacientams suteikiama įvairi informacija: nuo naujovių sergant retais navikais iki netradicinių savipagalbos būdų. Juk kuo geriau pažįsti savo ligą, tuo sėkmingiau gali ją įveikti“, – sako ji.
2009 m. įkurta Lietuvoje Retomis onkologinėmis ligomis sergančių ligonių draugija ((ROLLD) vienija ne tik ligonius, bet ir jų artimuosius bei specialistus. Šiuo metu draugijoje yra 165 nariai.
