Pasiguodus, kad labai skauda gerklę, vaistininkai kartais pasiūlo pastilių su bene populiariausia ir dažniausiai medicinoje naudojama kerpe – islandine kerpena (Cetraria islandica). Lietuviai liaudiškai ją vadina įvairiai: islandinė kerpė, karpė, džiūsna, badė, braida, gegužė, monė, motė, pamotė, patalai, pometės kerpė, prametės, priemetės, raganės, ragės, raguotės, ragužės, rudės, sausažolė.

Šis augalas, ko gero, neblogai pažįstamas. Rusvų (jei šlapia – žalių su rusvu atspalviu) plačialakščių krūmiškų gniužulų aptiksite ant žemės pušynuose. Atidžiau apžiūrėję pamatysite, kad lakštų kraštuose styro trumpos tamsios ataugėlės, o paviršius išmargintas balsvomis dėmelėmis.

Islandinės kerpenos dažniausiai neturi vaisiakūnių. O jei vis dėlto pamatysite gniužulą su labai plačiais lakštais, kurių galai tamsiai rudi, be dėmelių? Žinokite, kad tai – vaisiakūnis.

Kerpenų patalai

Rinkti islandines kerpenas ir jomis prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą. Gniužulai imami rankomis vasarą. Nuvalomos žemės, išrenkamos šiukšlės. Džiovinama saulėje ar gerai vėdinamoje patalpoje, paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus ar audinio.

Tinkamai paruošta žaliava – iki 10 cm aukščio ir įvairaus skersmens kieti, šakoti išdžiūvę gniužulai. Viršutinė pusė ruda su žaliu atspalviu arba alyvinė, apatinė – šviesiai pilka su baltomis dėmelėmis. Pagrindas rudas su raudonu atspalviu, bekvapis, gleivingas, kartus. Žaliava laikoma sandariai uždaryta, nes greitai sudrėksta.

Augalas ir kartus, ir gleivingas

Islandinės kerpenos kaupia gleives, daugiausia polisacharidus (lichenaną, izolichenaną). Jose yra antibiotinių medžiagų: rūgščių (protolichesterino, paralichesterino, protocetraro, cetraro, fumaroprotocetraro, cetrato, usnino), baltymų, riebalų, dervų, pigmentų, eterinio aliejaus. Šie augalai turtingi ir vario, geležies, jodo, mangano, boro, vitaminų.

Kaip papildomos priemonės, islandinių kerpenų preparatai tinka sausam kosuliui, gerklės ir nosiaryklės dirginimui mažinti, atsikosėjimui gerinti, nuo pasikartojančio ūminio
viršutinių kvėpavimo takų uždegimo. Juos galima vartoti sudirgus skrandžiui, jo veiklai ir apetitui gerinti, sergant skrandžio kataru ir gastroenteritu.

Islandinių kerpenų gleivingos medžiagos padeda gydyti viršutinių kvėpavimo takų sutrikimus, katarą, o kartu su karčiosiomis – skrandžio ligas. Beje, karčiosios medžiagos dar ir tonizuoja.

Nuo kosulio

Vartojant islandinę kerpeną nuo kosulio, karčiąsias medžiagas reikia pašalinti, nes jos erzina kvėpavimo takus. Užpylus verdančiu vandeniu, jis išpilamas lauk. Tada užplikoma antrąkart.

Jeigu jus kamuoja kvėpavimo takų uždegimas, pasiruoškite arbatos. Užplikykite 1–2 šaukštelius smulkiai supjaustytų islandinių kerpenų puodeliu verdančio vandens. Palaikykite 10 minučių ir iškoškite. Gerkite kasdien po 2–3 puodelius, galite visą mėnesį.

Nuo užkimimo ir dirginančio kosulio padeda čiulpiamosios islandinių kerpenų tabletės. Liaudies medicina šiais augalais siūlo plauti pūliuojančias žaizdas, gydyti nudegimus ir įvairias odos ligas.

Kauno medicinos universiteto Farmacinės chemijos ir farmakognozijos bei Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedrų darbuotojai G. Puodžiūnienė, V. Janulis, A. Milašius ir V. Budnikas sukūrė kosulį slopinančių vaistažolių mišinį. Į jo sudėtį, be islandinių kerpenų, įeina svilarožių šaknys ir liepų žiedai.

Vandeninė islandinių kerpenų ištrauka slopina kosulį. Mat joje yra gleivingų medžiagų, kurios padengia viršutinių kvėpavimo takų gleivinę ir saugo nuo nemalonių dirgiklių. Galbūt reikšmės turi ir bakteriostazinis depsidonų poveikis. Japonų mokslininkai nustatė, kad ši ištrauka stiprina imuninę sistemą, todėl, ją vartojant, kvėpavimo takų ligos išgydomos greičiau.

Kad nevargintų skrandžio ligos

Norint, kad gleivingos medžiagos nežūtų, susmulkintas islandines kerpenas reikia užpilti šaltu vandeniu, pakaitinti iki virimo ir nukošti. Užpilą reikia gerti šaltą po 150–200
ml nedideliais gurkšniais 30 minučių prieš valgį keletą kartų per dieną. Vartotinas sergant skrandžio ligomis.

Prieš vartodami augalinės kilmės vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.