Priemonė buvo panaudota daugiau nei 11 tūkst. amerikiečių karių Vietnamo kare. Specialistai sako esą patenkinti “Ben‘s 100” produktu dėl suderinto kokybės, ilgo veikimo ir kainos santykio. Priemonė net 8 valandų atbaido erkes, uodus, mašalus ir kitus vabzdžius.
Po bandymų ši priemonė 1951 m. užregistruota didžiausioje pasaulyje farmacijos reguliavimo agentūroje AAA. Pasaulyje populiari priemonė nuo geliančių vabzdžių tinka naudoti ir vaikams, o „Litfas“ platinamas tos pačios JAV bendrovės „Tender“ losjonas ir skystis nuo vabzdžių „Natrapel“ yra pagamintas iš augalinių medžiagų, kuris dėl ekologiškumo ir malonaus kvapo tinkamas ir kūdikiams. Farmacijos analitikai teigia, kad didesnis priemonių pasirinkimas vartotojams suteikia galimybę rinktis.
Atšilus orui daugelyje pasaulio vietovių vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje suaktyvėja geliančių vabzdžių grėsmė žmonėms. Nėra garantijų, kad, pavyzdžiui, įgėlus erkei nesusergama sunkiomis erkinio encefalito ar Laimo ligomis. “Apie 10 proc. erkių įgėlimų yra užkrečiamų encefalito liga. Laiku pradėjus gydymą Laimo liga yra lengviau išgydoma, tačiau nuo encefalito kasmet būna ir mirties atvejų”, - pasakojo Lietuvos sveikatos centro užkrečiamų ligų medicinos entomologė Milda Žygutienė. Geliantys vabzdžiai „atakuoja“ žmones atšilus orams, kuomet naktimis nebėra minusinės temperatūros.
Lietuvos sveikatos centro specialistai pataria iš anksto pasirūpinti skiepais ar tepamomis priemonėmis. Siūloma būnant gamtoje daugiau naudoti repelentus, atbaidančius erkes ir kitus vabzdžius ir taip apsaugančius nuo jų platinamų ligų. Medikai akcentuoja, kad ankstyvas susirūpinimas savo sveikata gali išgelbėti ne tik žmonių gyvybes, kuomet pradedamas pavėluotas gydymas.
Pabudusioms po žiemos miego erkėms svarbu įsikurti ant šiltakraujo gyvūno. Jos užkopia žolės stiebais ir krūmais į 10 – 50 cm aukštį ir laukia gyvūno ar žmogaus. Dėl to svarbu repelentu patepti odą ties kelnių apačia bei batų viršų – nuo čia prasideda erkės kelias žmogaus kūnu. Daugiausiai erkės įsisiurbia mišriuose ir tankiuose miškuose ar pamiškėse. Erkė gali įsisiurbti, kuomet auka eina miško takeliu, ilsisi miško laukymėje ar renka uogas. Infekuotos erkės taip pat randamos miesto parkuose, sodybose, parnešamos į namus kartu nuskintomis gėlėmis, uogomis, grybais.
Daugelyje Europos šalių nustatyti natūralūs erkinio encefalito židiniai. Visoje Lietuvos teritorijoje yra padidinta susirgimo erkiniu encefalitu rizika. Jeigu erkė įsisiurbia prie infekuoto šiltakraujo gyvūno, encefalito virusas kartu su krauju gali papulti erkei, o ji perduoti virusą sveikam gyvūnui.
Encefalito požymiai
Susergama praėjus 7 – 14 dienų nuo užsikrėtusios erkės prisisiurbimo. Encefalitas prasideda nuo panašių į gripą požymių: silpnumo, galvos skausmo, skausmo raumenyse, o kūno temperatūra pakyla iki 38 C. Gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, skausmai pilvo srityje. Dažniausiai po 3 – 5 dienų pagerėja ir kitas 4 – 7 dienų žmogus jaučiasi sveikas, kol netikėtai prasideda antroji ligos stadija – atsinaujina tie patys simptomai ir tampa vis stipresni. Daliai antroje stadijoje prasideda karštinė, o likusiems – skirtingo laipsnio nervų sistemos uždegimai.
Vidutiniškai pusei ligonių nervų sistemos uždegimai yra meningitas, kuriam būdinga aukšta temperatūra (iki 40 C.), galvos skausmai, padidėjęs jautrumas šviesai, svaigimas, pykinimas ir vėmimas. Rečiau pasitaiko meningoencefalitas. Galimi sąmonės aptemimai ir ilgalaikė karštinė. Apie 10 proc. erkinio encefalito atvejų konstatuojamas meningoencefalielitas, kuomet sumažėja arba dingsta refleksai, raumenų tonusas. Nėra specifinio medikamento, nepadeda ir antibiotikai.
Daugeliu atveju erkinis encefalitas nepraeina be pėdsako: padažnėja galvos skausmai, pablogėja atmintis, silpnumas ir sumažėjęs darbingumas išlieka daugelį metų.
