Esu ištekėjusi už prancūzo, kuris mano svoriu rūpinasi ne mažiau už mane. Mes gramo tikslumu žinome, kiek sveriame, o taip pat - kiek kilogramų mums reikėtų numesti.
Prancūzijoje dietų laikosi ne tik nutukę ar apkūnūs žmonės; jomis pasikliauja visi, kas nori išlaikyti liekną figūrą. Galite būti tikri: Vanessa Paradis, Marion Cotillard ir Carla Bruni negimė, turėdamos stebuklingą lieknumo geną.
Prancūzai ne tik akylai stebi kiekvieną į burną patekusį kąsnelį, bet ir drastiškai apriboja suvartojamų kalorijų kiekį. Jie bent kartą per tris mėnesius laikosi griežtos dietos. Gausioje mano vyro šeimoje visada atsiras bent vienas žmogus, kuris bando numesti svorio.
Per šešuro 72-ojo gimtadienio pietus (šiais metais jis jau laikėsi dviejų dietų) vyro sesuo Veronique pareiškė, kad neseniai numetė septynis kilogramus.
„Bet kad tu ir taip lieknutė!“ - išsižiojau iš nuostabos (ji tikrai liekna). „Nesvarbu, liekna, ar ne“, - nusijuokė Veronique. „Dabar daug geriau atrodau ir jaučiuosi laimingesnė“, - pridūrė, o tada tolėliau pastūmė taurę su iki pusės nuvalgytais šokoladiniais putėsiais.
Po dviejų savaičių sulaukiau elektroninio laiško su prikabinta nuotrauka. Mano siaubui, Veronique buvo nufotografavusi mane, po gimtadienio pietų snaudžiančią gulimame krėsle prie baseino.
„Pamaniau, kad tau bus naudinga tai pamatyti“, - rašė ji. Pažvelgusi į savo dvigubą pagurklį, storas šlaunis ir riebalų rinkę ant pilvo, vos nenumiriau iš gėdos ir siaubo. Žinojau, ką ji nori pasakyti: man reikia laikytis dietos. Ir žinojau, kokios: pačios naujausios, kuri nukonkuravo į perkamiausių knygų sąrašą patekusią Dukano dietą – „Le Forking“.
„Le Forking“, arba „Šakutės dieta“, neliepia drakoniškai sumažinti kalorijų skaičiaus. Vienintelis valgymas, kurį reikia griežtai kontroliuoti, yra vakarienė, o jos metu galima naudotis tik šakute. Šia dietą sukūrė Ivanas Gavriloffas. Jis nėra mitybos specialistas, bet mitybos ekspertų komanda patvirtino, kad ši dieta yra veiksminga. Pagrindinė idėja ta, kad kai kurio maisto neįmanoma pasmeigti šakute. O tokiame maiste paprastai būna daug riebalų ar cukraus.
Pasak I. Gavriloffo, labiausiai storėjame nuo maisto, kurį būtina atpjauti, susmulkinti ar užtepti peiliu, pavyzdžiui, sviesto, mėsos ir dešrelių (jau nekalbant apie su jais patiekiamus įvairius padažus ir garnyrus). Kitaip tariant, vakarienei negalima valgyti jokių gyvulinės kilmės baltymų. Taip pat draudžiamas bet koks maistas, kurį valgome rankomis: pica, mėsainiai, riešutai, duona.
Galite pasirinkti vieną iš dviejų dietos versijų: griežtesnioji draudžia gaminant maistą naudoti peilį, šaukštą ir net rankas. Švelnesnioji versija leidžia valgyti maistą, kurio gaminimui buvo naudojamas peilis, tačiau tik tokį, kurį galima valgyti šakute. Tačiau tai nėra trumpalaikė dieta, po kurios vėl priaugsite viską, ką numetėte. „Le Forking“ labiau tiktų vadinti ne dieta, o gyvenimo būdu. Per mėnesį rekomenduojama numesti 2-2.5 kg, todėl neturėsite atsisakyti įprasto socialinio gyvenimo.
Be to, reikės vadovautis senu posakiu ir pusryčiauti kaip karaliui, pietauti kaip princui, o vakarieniauti kaip skurdžiui. Tiesą pasakius, prancūzai yra linkę pamiršti šia taisyklę - daugelis jų rytais susiverčia puodelį kavos, o stipriau valgo antroje dienos pusėje.
„Le Forking“ esmė - valgyti sočius pusryčius ir pietus, kad vakare nesinorėtų kaloringų užkandžių. Keista, kad šia dietą sukūrė prancūzas, nes vakarienė Prancūzijoje yra svarbiausias dienos valgymas. Visiems susėsti prie vakarienės stalo ir mėgautis skaniu maistu yra tiesiog privaloma.
Žinojau, kad mano vyras ir posūnis tikrai neatsisakys įprastos vakarienės, todėl jiems gaminau įprastą maistą, o „Le Forking“ praktikavau viena. Pirmąją savaitę laikiausi griežtosios versijos - valgiau įvairių rūšių ant grotelių keptą žuvį ir garintas daržoves.
Mano motyvacija laikytis režimo buvo labai stipri - užtekdavo pažiūrėti į nuotrauką, kurią priklijavau prie šaldytuvo durelių. Laikytis „Le Forking“ dietos man buvo nesunku, nes nepavalgiusi sočių pusryčių būnu pikta kaip širše. Kas rytą papildomai suvalgydavau po kiaušinį, todėl išlikdavau soti iki pietų.
Mes su vyru paprastai pietaujame apie 12 val. ir valgome ką nors virto ar kepto. Anksčiau per pietus vengdavau angliavandenių, bet vakare atsigriebdavau su kaupu. Manau, kad svoris augo ir dėl to, kad kiekvieną vakarą išgerdavau taurę vyno, užsikąsdama traškučiais ar riešutais.
Po savaitės griežtos dietos perėjau prie švelnesnes „Le Forking“ versijos, nes norėjau paįvairinti savo valgiaraštį. Labai pamėgau omletus su įvairių daržovių įdarais. Po trijų savaičių išnyko dvigubas pagurklis, o vyras pagyrė, kad mano pilvukas tapo plokštesnis.
Besilaikydama „Le Forking“ dietos, vos per kelias savaites numečiau 3 kg. Nepatyriau jokių šalutinių poveikių, kurie kankina laikantis griežtų trumpalaikių dietų: blogo burnos kvapo, nuovargio, irzlumo. Buvau lygiai tokia pat energinga, be to, pradėjau dar geriau miegoti.
Iš pradžių maniau, kad ši dieta yra juokinga, tačiau sulaukusi puikių rezultatų nusprendžiau jos laikytis ir toliau. Rugpjūčio pabaigoje atostogausime pas lieknąją Veronique, todėl, atvirai kalbant, neturiu kitos išeities.
