Mergaitėms skirtoje knygoje „Nuo ančiuko iki gulbės“ gydytoja V. Eringytė gvildena visas mergaitėms rūpimas problemas.
Mamos neturi laiko
„Mano paauglystės laikais visko, ką norėjau sužinoti apie lytinį brendimą, klausdavau mamos. Dabar mergaitės užauga kitaip – visus atsakymus į bet kokius klausimus randa internete, – sako gydytoja Vaiva Eringytė. – Deja, iš virtualaus pasaulio jas pasiekianti informacija ne visada būna pati geriausia ar tinkama paauglės amžiui. O mamos ir paklausti nėra kada, nes dabar Lietuvoje tėvai vaikams vidutiniškai skiria 6 minutes per dieną. Didelė dalis šeimų yra nepilnos, išsiskyrusios, ant mamos dažniausiai gula finansinė šeimos išlaikymo našta. Moterys ne tik daug dirba. Dar blogiau, kai jos išvažiuoja į užsienį. Absurdas, kai vaikai paliekami senelių ar tetų globai“, – sako V. Eringytė.
V. Eringytės teigimu, paauglius, ypač mergaites, būtina prižiūrėti. Jei šeimoje keturiolikmetis, namuose nuolat turi būti mama ar tėtis. Tačiau vieni tėvai nieko nenori apie tai žinoti, kiti sudaro sąlygas savo vaikams išklysti iš doros kelio, kai palieka vienus naktimis: „Jiems protas aptemsta. Juk labai daug lemia susiklosčiusios aplinkybės.“
Tačiau gydytoja pastebi vieną dėsningumą: jei 14–16 m. paauglys iš intelektualios šeimos pradeda „kvailioti“, po kiek laiko jam nusibosta „vaidinti“, iki soties atsižiūri filmų „suaugusiesiems“ ir grįžta į savo amžiaus tarpsnį, nes žmogui būdingi natūralios raidos dėsningumai.
Uždaras ratas: pramonė, gydytojai ir farmacija
Iki 16 m. mergaites dažniausiai domina kūno pokyčiai, brendimo problemos, o atsiradus sveikatos sutrikimų, joms pirmiausia kelia nerimą, ar galės turėti vaikų. Tai rodo, kad iš prigimties visos merginos nori būti motinos. Gydytoja stebisi, kad jos paauglystės laikais tokių minčių nebuvo. Dabar kai kurios merginos labai skuba gimdyti.
Lietuvoje mergaičių amžius, kurioms prasidėjo menstruacijos, vidutiniškai siekia 12,5 m. Prie tokios mergaitės iš karto prisistato reklama, pramonė ir komercija: įklotai ir higieninės prausimosi priemonės, kremai ir kosmetika, depiliacijos pleistrai ir skutimosi reikmenys, kontraceptinės tabletės ir vaistų pramonė. Juk paauglės – ne tik naujas, bet ir labai imlus rinkos segmentas – joms daug ką galima įkalbėti, pakeisti nuomonę sau palankia linkme.
Gydytojos V. Eringytės pozicija – atremti klaidingas nuostatas, kurios primygtinai formuojamos paauglėms: „Iš Vakarų šalių mus pasiekė tendencija higienos sumetimais šalinti plaukelius nuo intymios vietos. Mano nuomone, jų nebūtina skusti. Priešingai – higieniškiau ir sveikiau moteriai būti taip, kaip ją sukūrė gamta. Plaukeliai kaip tik apsaugo lytinius organus nuo žalingo aplinkos poveikio. Kita vertus, Vakaruose ši mada tikriausiai paplito iš islamo šalių. Ten kūno higienai palaikyti specifinės sąlygos – dėl vandens trūkumo moterys „prausdavosi“ smėliu. Vėliau plaukų šalinimas tapo pasipelnymo šaltiniu – gamintojai greitai atrado naują „aukso gyslą“ – iš karto reikia visko: skutimosi putų, muilų, losjonų, kremų, aliejų, vaško, elektrinių epiliatorių ir t. t.“
Gydytoja pasisako ir prieš tamponų naudojimą. Kol jų nebuvo, net nemanėme, kad galima ką nors kaišioti į makštį. Nuo to viskas ir prasideda: ne tik sveikatos problemos, bet ir pažeidžiama mergystės plėvė, nors, pasak reklamos, taip neatsitinka. Deja, tikrovėje visko pasitaiko, nes yra visokių anatominių anomalijų. Be to, daugelis mergaičių su tamponais jaučiasi nepatogiai. Jie tinka nebent gimdžiusioms moterims ir tik tam tikrais atvejais – sportuojant ir pan. Reklama skelbia, kad tamponai sukurti moters ginekologės – „moters – moteriai”. V. Eringytė nemano, kad tai tiesa.
Kol nebuvo išvystyta visa ši pramonė, nebuvo tiek daug sveikatos problemų. Nuo ankstyvo amžiaus mergaites vargina paraudimai, niežėjimas. Išsivysčiusiose šalyse grybelis – viena labiausiai paplitusių ligų. Juo sergama dėl įvairių priežasčių: netinkamų maisto produktų (šokoladas, kokakola), antibiotikų vartojimo ir kt.
„Darbo visiems užtenka: pramonei, gydytojams ir farmacijai – vieni kitiems parūpina klientų“, – teigia gydytoja.
Dermatologų patikrinta?
Dėl ekologiškumo nepaisymo padaugėja išskyrų iš makšties. Žinotina, kad chemikalai, kvapai, vaistažolės ir dažai muile, intymiai higienai skirtoje želė gali sukelti išorinių lytinių organų uždegimą, o patekę į makštį pakeisti jos normalią mikroflorą. Tuomet juntamas lytinių organų niežulys, deginimas, jie gali patinti, pabrinkti. Panašų poveikį daro ir skalbimo priemonės. Tokiais atvejais patariama keisti prausimosi priemones, skalbimo miltelius ir minkštiklius.
Chloruotas vanduo naikina makšties pieno rūgšties bakterijas. Taip pat rūgštingumą mažina karštas vanduo, vanduo su burbuliukais, kvapieji priedai. Išorinių lytinių organų rūgštingumą didina intymiai higienai skirti dezodorantai, spalvotas ir kvapus tualetinis popierius, kasdieniai įklotai. Makšties grybelių dauginimąsi aktyvina sintetiniai apatiniai drabužiai, drėgni maudymosi kostiumėliai ir sportiniai triko.
„Ieškodama tų dalykų tarpusavio sąryšio, kaip specialistė studijavau vaistinių ir parduotuvių lentynose surikiuotų gausybės įklotų ir tamponų pakuočių užrašus. Visur tie patys stebuklingai raminantys žodžiai – „dermatologų patikrinta“. Problemos lyg ir nėra, tačiau ginekologės praktika rodo ką kita: moteris, ypač jaunas, vargina perštintys paraudimai.
Tamponai paprastai gaminami iš dirbtinio šilko ir medvilnės mišinio, kurį balinant išsiskiria nuodingas dioksidas, siejamas su vėžiu, endometrioze, imuninės sistemos nusilpimu, apsigimimais. Medvilnė auginama purškiant įvairių rūšių pesticidais ir chemikalais, kurie vis tobulinami, kad vabzdžiai neįgytų imuniteto. Gaminant tamponus, cheminės medžiagos nepašalinamos. Jiems drėgstant, šios medžiagos aktyvėja. Tai gali turėti įtakos gimdos kaklelio vėžiui, makšties žaizdoms atsirasti.“
Ne gąsdinti, o informuoti
V. Eringytės nuomone, paauglėms nereikia nė kontraceptinių priemonių, nes geriausia apsaugos priemonė nuo nepageidaujamo nėštumo – susilaikymas nuo lytinių santykių. „Tokios pozicijos reikėtų ir toliau laikytis. Jau pakankamai susipažinome su vakarietiška auklėjimo tendencija, kai vaikams mokyklose viskas atvirai dėstoma. Paaiškėjo, kad rezultatai labai blogi. Pas mus tokios situacijos dar nėra, nes iki šiol laikėmės susilaikymo nuostatos. Deja, tai vis bandoma pakeisti, nežinia, tik kokios jėgos už to slypi. Priešintis turėtume visi, ypač tėvai neturi likti abejingi.“
Apie lytiniu keliu plintančias ligas nemažai kalbama ir rašoma, bet, kaip rodo gydytojos praktika, dažniausiai visa informacija praslysta pro ausis. Susidomima tik tada, kai tai paliečia asmeniškai. Papilomos virusu apsikrėtusios paauglės aiškina, kad, nors ir žinojo, kad negalima turėti atsitiktinių lytinių santykių, visus perspėjimus pamiršo.
„Kalbėdama apie ligas, visuomet pabrėžiu neigiamas pasekmes vaisingumui, nėštumui ir būsimų vaikų sveikatai. Labai svarbu, kad mergina suvoktų, jog kenkia ne tik sau“, – sako gydytoja.
Taip pat ji laikosi nuostatos, kad paauglių negalima gąsdinti būsimomis skaudžiomis pasekmėmis: „Kartais tėvai manęs prašo su paaugle pasikalbėti taip, kad ji bijotų likti nevaisinga ar pan. Manau, kad reikia tik informuoti, kokios gali būti komplikacijos.“
Nėštumo hormoninis gydymas ir transseksualumas
Apie lytinius nenormalumus pasaulyje ne taip seniai pradėta kalbėti, jie rimčiau tyrinėjami 20 metų. Kodėl atsiranda transseksualumas? Manoma, kad vystantis vaisiui hormonai gali paveikti smegenis. Šio sutrikimo priežastys gali būti ir blogi santykiai su tėvais, draugais, psichikos sutrikimai, fizinės ligos, socialinė izoliacija. Berniukams transseksualumą gali lemti per daug artimas ryšys su motina ir nebendravimas su tėvu. Mergaitėms didelės įtakos turi motinos depresija pirmaisiais mėnesiais po gimdymo ir tėvo nebuvimas.
Chirurginė lyties keitimo operacija šios problemos neišsprendžia, žmogus netampa seksualiai normalus, galintis susilaukti vaikų, tik apmalšina psichologines problemas, kurias įmanoma nuraminti ir psichoterapinėmis priemonėmis.
Pasak V. Eringytės, medicinos literatūroje minima ir tai, kad transseksualumo problema gali būti susijusi su hormoniniu gydymu nėštumo laikotarpiu. Ypač intensyviai, nuo pirmos pastojimo dienos, hormoninius preparatus vartoja dirbtinai apvaisintos moterys. Pastebėta, kad transseksualų padaugėjo tose šalyse, kur praktikuojamas dirbtinis apvaisinimas.
Krikščioniška meilė ir emigracija
Rašydama patarimus merginoms knygoje „Nuo ančiuko iki gulbės“, gydytoja V. Eringytė teigia, kad visos temos kyla iš meilės, kuri turi įvairius pavidalus. Krikščioniška meilė visada buvo tvirtos lietuviškos šeimos pagrindas. Ir toliau reikia puoselėti šias vertybes. Nuo šeimos priklauso ir tai, ar mūsų vaikai pasiliks Lietuvoje.
V. Eringytė pastebi, kad mokyklose tarp 13–14 m. paauglių lyderiais laikomi tie, kurių tėvai, broliai ar seserys dirba užsienyje. Labai gaila, kad susiformavo toks požiūris, jog Lietuvoje gyventi yra blogai. Belieka tik apgailestauti ir dėl klaidingo stereotipo, jog grįžti iš užsienio „gėda“, taip kaip pagyvenus mieste vėl apsigyventi kaime. Turi būti priešingai – „ačiū Dievui, kad grįžai“.
„Lietuva kaip bičių avilys, kuris generuoja naujas kartas, o jos pasklinda po pasaulį, nes čia nesusidaro palankios ekonominės sąlygos žmonėms susikurti gerovę. Visi kartu turime stengtis, kad situacija pasikeistų.“
