Tautos nykimo akivaizdoje turėtume būti kuo geriausiai pasirengę pasitikti ketinančius ateiti į šį pasaulį. Sostinėje iki šiol nėra šiuolaikinės medicinos standartus atitinkančios akušerijos ir ginekologijos klinikos.

Didžiausioje sostinėje – Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdo nėščiosios, jei jų ir vaisiaus sveikatai kyla pavojus, gydomi sunkiai sergantys naujagimiai. „Šiemet tikrai turėsime per 3000 gimdymų“, – prognozuoja klinikos vadovė med. dr. Gražina Drąsutienė. Priešlaikinių gimdymų kasmet būna apie 300–350, vis daugiau neišnešiotų vaikučių pavyksta išgelbėti. Nuo 22 nėštumo savaitės pasaulin besiveržiančius mažylius moterys gimdo būtent šioje klinikoje. Čia gimė ir pati mažiausia Lietuvoje mergytė Rasa Marija. Gimusi 28 savaičių ji tesvėrė 450 g.

Pasak G. Drąsutienės, vienoje gydymo įstaigoje sukoncentravus sunkiai sergančias nėščiąsias ir gimdyves, Lietuva iš to laimėjo. Kiekviename miestelyje išlaikyti akušerijos stacionarą su brangia aparatūra, kur gimdymų tėra apie šimtą per metus, – per didelė prabanga. Pradėjus vykdyti perinatologijos programą, naujagimių mirtingumo rodikliai Lietuvoje priartėjo prie Europos vidurkio. Vis dėlto pastaraisiais metais pastebimas tam tikras pablogėjimas. Neaišku dėl ko naujagimių mirtingumas nuo 2,59 1000 gyvų gimusių 2003 m. išaugo iki 3,42 2004-aisiais.

Per menkas valstybės dėmesys

„Kai tiek daug žmonių išvyksta iš Lietuvos, žinoma, mažėja ir gimstamumas. Prisideda ir pasikeitęs požiūris į šeimos instituciją. Pažiūrėkime, kiek aplink Vilnių uždaryta gydymo įstaigų. Žmonės, kuriems keblu pasiekti gydytojus, tiesiog nesilanko pas juos. Medicinos sistema pasuko šeimos gydytojo rengimo kryptimi. Tai gerai. Bet šeimos gydytojams iš karto perimti akušerio–ginekologo funkcijas yra sudėtinga. Dabar šeimos gydytojai jau rengiami rezidentūroje. Kadaise į juos būdavo perkvalifikuojami terapeutai, pediatrai ar kt. specialybių gydytojai. Šiandien matome rezultatus. Daug ką lemia finansinės investicijos kvalifikacijai kelti, naujai aparatūrai pirkti. Tuo mes negalime pasigirti“, – samprotauja G. Drąsutienė.

Ji teigia, kad laikui bėgant susidėvėjo ir Lietuvoje akušerijos stacionaruose naudojama Šveicarijos vyriausybės dovanota aparatūra. „Dar daugiau: ar normalu, kad Vilniuje iki šiol neturime šiuolaikinius standartus atitinkančios akušerijos klinikos? – klausia pašnekovė. – Neseniai šventėme įstaigos 200 m. sukaktį, esame pripratę prie šių patalpų, tačiau nėščiosioms bei kūdikiams negalime sudaryti geriausių sąlygų, namus primenančios atmosferos. Teikti aukščiausio lygio paslaugas įmanoma tik įvairių profilių ligoninėse esančioje klinikoje, kur šalia – visi specialistai. O dabar širdies ydą turinčiai nėščiajai konsultantą tenka kviestis iš kitur. Gimsta „sunkus“ vaikas – vežame per visą miestą į Santariškių vaikų ligoninės reanimaciją. Deja, moderniai klinikai niekaip neatsiranda lėšų, vis nepradedama žadėtojo korpuso Santariškėse statyba. Tai rodo, kad mūsų valstybės požiūris į motinos ir vaiko sveikatą, švelniai tariant, gana atsainus“.

Daugėja cezario operacijų

Gydytoja pažeria kritinių minčių ir dėl naujojo pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo. Pasak G. Drąsutienės, medikų ir pacienčių padėtis nelygiavertė, jie jaučiasi visiškai neapsaugoti. Štai reikalauja atlyginti žalą moteris, prieš 9 metus pagimdžiusi pernešiotą kūdikį. O kur dar Marijampolės dvynukų atvejis, kai reikalauta milijoninės kompensacijos neatsižvelgiant į medikų atlyginimus, valstybės skiriamas lėšas gimdyvei ir naujagimiui? Tad numatydami tam tikras gimdymo komplikacijas gydytojai dabar būna apdairesni. Tai viena priežasčių, kuri lemia kasmet didėjantį cezario pjūvių operacijų skaičių. Lietuvoje jų jau tenka vidutiniškai 13–15 proc. visų gimdymų.

Pasikeitė ir požiūris į mamos bei vaiko sveikatą, indikacijos, dėl kurių atliekama ši operacija. Tarpukario Lietuvoje kasmet mirdavo maždaug 400 nėščiųjų ir gimdyvių, užgesdavo ne vieno kūdikio gyvybė. Šiandien net keli tokie atvejai yra didžiulė nelaimė. Buvo laikas, kai atlikti cezario pjūvio operaciją reiškė gimdyvės mirtį. Atsiradus naujoms technologijoms, šios operacijos nebėra tokios problemiškos kaip anksčiau.

Tačiau G. Drąsutienė atremia žiniasklaidoje sklandančius gandus, esą moteris pati gali rinktis šią operaciją. Tai kirstųsi su gydytojo etika. Motinai gimdyti, o kūdikiui gimti geriau natūraliu būdu. Pats prasiskynęs kelią į gyvenimą, vaikas geba geriau prisitaikyti. Be to, cezario pjūvio operacijos padariniai ateityje gali būti nekokie. Dažniau operuojama, jei į pasaulį beldžiasi neišnešiotas kūdikis, jei jam diagnozuoti raidos sutrikimai. Šiuolaikinis ne itin sveikas gyvenimo būdas taip pat lemia operacijų daugėjimą, mano pašnekovė.

Galėtų gimti daugiau

Iš 130 mln. gimdymų per metus 4-5 milijonai pasaulio naujagimių miršta per pirmąsias 4 gyvenimo savaites. Skirtinguose pasaulio kraštuose naujagimių mirtingumas skiriasi 8-9 kartus. Pavyzdžiui, Europoje miršta 6 iš 1000 gyvų gimusių naujagimių, o Afrikoje – net 42. Europoje kasmet gimsta apie 7,5 mln. naujagimių, tai sudaro 6 proc. visų pasaulio naujagimių per metus.

Europoje naujagimių mirtingumas įvairiuose regionuose svyruoja nuo 3 iki 9 vaikučių 1000 gimusių. Per pastaruosius 10-20 metų gerokai sumažėjo naujagimių mirtingumas tokiose Pietų Europos šalyse kaip Italija, Ispanija, Portugalija ir šis rodiklis dabar yra toks, kaip ir kitose ES valstybėse.

Tiesa, pastaruoju metu įvyko didžiuliai poslinkiai. Išgyvena daugiau neišnešiotų naujagimių. Kiekvienais metais pasaulyje gimsta apie 20 mln. mažo svorio vaikų. Sveriančių nuo 500 iki 999 g naujagimių mirtingumas per pastaruosius 10-15 metų sumažėjo. Tai lėmė tobulėjanti aparatūra, medikamentai, gydytojai neonatologai išmoko gydyti šiuos vaikus. Dar labiau sumažėjo naujagimių, kurių svoris nuo 1000 iki 1500 g mirtingumas.

Vis dėlto Europoje dažniausios naujagimių mirtingumo priežastys dėl neišnešiojimo, įgimtų raidos ydų ir asfiksijos per gimdymą. Kitose pasaulio šalyse pagrindinė naujagimių mirties priežastis – infekcija.