Pavojus vandenyje
Šlapimo organų infekcijos (dar vadinamos šlapimo takų uždegimais arba šlapimo takų infekcijomis) – vienos dažniausių ligų, varginančių ir suaugusiuosius, ir vaikus. Rizika jomis susirgti didėja, kai maudomasi šaltame vandenyje arba per ilgai, sėdima ant šaltos žemės, akmenų. Pavojus infekcijoms patekti į šlapimo organus kyla ir po maudynių nepersirengus sausais drabužiais, laukiant, kol šlapias maudymosi kostiumėlis išdžius saulėje.
Įtakos turi ir permainingi vasaros orai. Kai po alinančių karščių staiga atvėsta, šilčiau neapsirengę ar permerkti vėsaus lietaus žmonės peršąla. Kartais pakanka sušlapti, sušalti kojas ir liga kaipmat užklumpa.
Dažniau šlapimo organų uždegimai vargina lėtinėmis ligomis sergančius žmones, taip pat tuos, kurių nusilpęs imunitetas.
Uždegimą gali sukelti ir ilgesnis šlapimo susilaikymas pūslėje. Kai žmonės neturi sąlygų laiku pasišlapinti, pavyzdžiui, keliauja, sulaiko šlapimą, šlapimo pūslė įsitempia, tad gali kilti jos sutrikimų.
Infekcijos kyla įvairiuose šlapimo sistemos organuose: šlapimo pūslėje, šlapimtakiuose, inkstuose. Paprastai uždegimas prasideda nuo apatinių šlapimo organų takų, šlapimo kanalo ar šlapimo pūslės. Vėliau infekcija gali kilti į viršų, pasiekti inkstus ir sukelti vieno ar abiejų inkstų uždegimą.
Dažniausiai šlapimo organų infekcijas sukelia bakterijos, tačiau ligos priežastimi gali tapti ir grybeliai, virusai.
Infekcijos kartojasi
Kai užklumpa šlapimo pūslės uždegimas, dažnai vargina skausmingas, perštintis dažnas šlapinimasis. Skauda apatinę pilvo dalį, šlapimas gali būti drumzlinas, nemalonaus kvapo, su krauju. Pagal šiuos simptomus šlapimo pūslės uždegimas nesunkiai nustatomas.
Sunkiau atpažinti inkstus apėmusį uždegimą. Inkstuose esanti infekcija gali nesukelti šlapinimosi sutrikimų, bet pakyla temperatūra, skauda juosmens, pilvo srityje.
Susirgus šlapimo organų infekcija būtina kreiptis į gydytoją. Uždelsus, gydantis savarankiškai gali išsivystyti lėtinis uždegimas, o jei liga lėtinė – paūmėti infekcija. Dėl dažnų paūmėjimų gali sutrikti inkstų
veikla.
Pavojingos bakterijos
Potencialūs bakterijų šaltiniai – atviri ir uždari baseinai: kuo daugiau žmonių juose maudosi, tuo didesnė rizika, kad vandenyje bus daug įvairių bakterijų. Todėl išsimaudžius ne tik baseine, bet ir jūroje ar ežere būtina nusiprausti po dušu, nuplauti bakterijas.
Yra bakterijų, kurios turi plaukelius ir jais gali prisitvirtinti prie šlapimo takų, gleivinės epitelio. Dėl tokių bakterijų savybių infekcija lengviau kyla link inkstų, greičiau progresuoja liga.
Jei šlapimo organų infekcijos kartojasi, rekomenduojama profilaktiškai vartoti natūralių uroseptikų – spanguolių, petražolių, vaistažolių arbatas: bruknių, žemuogių lapų, meškauogių ir kt. Arbatas reikėtų ne virinti, o tik užplikyti verdančiu vandeniu. Būtina, kad organizmas gautų pakankamai vitamino C.
Medikai rekomenduoja per dieną išgerti apie 3 litrus skysčių. Jei organizmas gauna pakankamai skysčių, bakterijos negali daugintis, jos išplaunamos. O kilus uždegimui skysčiai išplauna žuvusias bakterijas, toksinus. Daug skysčių nerekomenduojama gerti sergantiesiems širdies nepakankamumu, hipertenzija, nes jiems skysčiai linkę susilaikyti organizme.
Sergant šlapimo organų uždegimu reikėtų atsisakyti stiprios kavos, arbatos, gazuoto vandens, alkoholinių gėrimų, nes jie dirgina ir taip jautrią šlapimo pūslę.
