– Neseniai kai kurios influencerės ir kosmetikos pardavėjos pradėjo kalbėti, kad micelinis vanduo odai kenksmingas, kemša poras ir gali sukelti aknę. Mitas tai ar tiesa? Kaip ir kam reikėtų naudoti micelinį vandenį? Panaudojus – nuplauti jį nuo odos ar palikti?
– Deja, grožio industrijoje labai dažnai norint į rinką įvesti naują produktą ar padidinti pardavimus sukeliama panika, mitas apie kenksmingus produktus ar sudėtines medžiagas. Pardavimus didina baimė. Svarbu neprarasti sveiko proto ir kritinio mąstymo. Arba turėti nuoširdų specialistą, kuris patars.
Pats micelinis vanduo tikrai nėra blogis ir tik jis pats vienas nesukels aknės. Skirtingų gamintojų produktai turi skirtingas sudedamąsias dalis, kurios kai kuriems žmonėms gali sukelti odos dirglumą, porų kimšimąsi ar aknės paūmėjimą. Todėl reikia rasti tinkamiausią sau produktą. Micelinį vandenį patarčiau naudoti akių makiažo valymui arba kaip pirmą etapą dvigubo prausimosi rutinoje. Svarbu suprasti, kad micelinis vanduo yra tirpiklis, kuris tirpdo riebalus, tačiau viskas lieka ant vatos diskelio arba odos. Todėl nuplauti yra reikalinga. Specifiniais atvejais, kai yra alergija vandeniui, rekomenduoju nenuplauti, tačiau svarbu, koks odos tipas, būklė ir ar odos savijauta neblogėja.
– „Jeigu turi aknę, geriau iš viso nenaudoti jokio kremo, nes jis dar labiau dusina odą ir spuogų tik daugės“, – mitas ar tiesa? Kokius kremus rinktis, jeigu odą kamuoja aknė ar jeigu oda tiesiog mišri?
– Tokia mintis nėra teisinga – ji netgi žalojanti. Jeigu yra aknė, akivaizdu, kad odai reikia pagalbos. Ir, priklausomai nuo būklės sunkumo, pirmiausia – dermatologų ar dar platesnės (endokrinologų, ginekologų) pagalbos. Aknės gydymui skiriamos priemonės dažnai pažeidžia odos hidrolipidinį sluoksnį ir sutrikdo odos mikrobiomą. Tai – normalu gydymo procese. O ir užsiimant savigyda dažnai naudojamos sausinančios ir išbalansuojančios priemonės. Todėl svarbu odai duoti tą apsauginį barjerą, kurį sudaro riebalai ir vanduo, ir kartu – veikliųjų medžiagų, kurios bus švelni pagalba odai susitvarkyti su problemomis. Svarbu stebėti odą, ją suprasti ir duoti, ko jai tuo metu reikia.
Aknės gydymo periodui griežtai manau, kad priemones turi paskirti gydytojas dermatologas, arba bent reikia pasikonsultuoti su dermatologu. Kuomet yra normali odos būklė, tačiau mišri ar riebi oda, kremas turėtų būti riebalai vandenyje – emulsijos tipo. Tai reiškia drėkinamasis. O priklausomai nuo metų laiko, odos gebėjimo laikyti vandenį ir kiekvienos odos komforto jausmo, pasirenkama kokia konsistencija – labiau kreminis ar lengvos gelinės tekstūros.
– Nors daugeliui mitybos ir odos būklės sąsaja akivaizdi, visgi viename seminare neseniai buvo kalbama apie tai, kad jei naudoji geras priemones, mityba nėra tokia jau svarbi. Esą, traškučiai ar šokoladas odai nepakenks, svarbu turėti gerą odos valiklį. Mitas ar tiesa? Kokia turėtų būti mūsų mityba?
– Yra keli moksliniai tyrimai, kurie įrodė ryšį, tarkime, streso hormono pakilimo ir aknės paūmėjimo. Tačiau tikslių ir reikšmingų studijų, kurios įrodytų tam tikrų maisto produktų ryšį su akne, deja, nėra. Tačiau ne todėl, kad to ryšio nėra, bet tiesiog nėra tikslių instrumentų moksliniams tyrimams ir procesas, vykstantis organizme, per daug sudėtingas, kad būtų nustatytas tikslus ryšys.
Praktikoje tikrai matau akivaizdų vartojamų maisto produktų poveikį klientams, tačiau kiekvienas atvejis labai unikalus. Todėl labai svarbu savistaba – jei pablogėjo odos būklė, pirmiausia peržiūrėti vartojamus maisto papildus, (pvz., labai dažnai bėrimai kyla nuo B grupės vitaminų), apgalvoti, gal kažką naujo pradėjote valgyti, padidinote baltymų kiekį ir kita. Pakeitus mityba ar nustojus vartoti papildus, pagerėjimas gali atsirasti per 4-6 savaites. O vadinamasis nesveikas maistas – toks, kaip hidrinti riebalai, cukrus – neigiamai veikia visą organizmą. Kadangi oda mūsų organizmo būklės „projektorius“, poveikį pirmiausia joje ir pamatome.
Teigti, kad odos būklės gerumas priklausys tik nuo gero prausiklio yra labai neteisinga. Prausiklis yra tik vienas iš odos priežiūros etapų ir, kadangi jis netgi nepaliekamas ant odos, tiek daug reikšmės jam nesuteikčiau. Svarbiau rinktis, kad prausiklis būtų švelnus ir per daug nepažeistų odos apsauginio barjero. Oda turi jaustis gaivi, bet ne girgždanti, įsitempusi.
– Kai kurios moterys bijo saulėtuoju metų laiku naudoti priemones su vitaminu C. Ar tai – pagrįsta baimė? O gal galima priemones naudoti visus metus, tik būtina apsauga nuo saulės?
– Tai – vienas iš labai dažnų mitų, kuris pagaliau po truputį griaunamas. Vitaminas C turi daug teigiamų efektų: odos skaistumo, pigmentacijos šviesinimo (ne naikinimo!), kolageno gamybos palaikymo, be to, antioksidacinį poveikį. Jei vitaminas C pasirenkamas kaip antioksidacinio poveikio priemonė, jo serumas netgi labiau tinkamas naudoti dienos metu nei vakare, nes antioksidantas padeda odai sumažinti saulės žalą.
Tačiau labai svarbu, kad apsauga nuo saulės būtina ištisus metus ir apsaugos stiprumas parenkamas pagal metų laiką bei buvimo saulėje trukmę. Taip pat labai svarbu, kas yra priemonėje kartu su vitaminu C. Dažnai vit. C būna rūgštiniuose tirpaluose ar su kitomis medžiagomis, kurios padidina odos jautrumą saulėje. Tokiu atveju vit. C naudojamas tik vakare.
– „Veidui negalima naudoti rankšluosčio, nes jame lieka bakterijos. Geriau – popierinės servetėlės“, – tiesa? Kaip reiktų šluostyti veidą?
– Vienareikšmiškai pritariu, kad naudoti daugkartinius rankšluosčius veidui nėra gerai. Netgi jei naudojamas tik atskiras rankšluostis veidui. Vonia yra šilta ir drėgna aplinka, o tai – tobula terpė bakterijoms. Pridėkime nuo veido likusias bakterijas rankšluostyje (mes gi veido nesterilizuojame prausimo metu) ir rezultatas gali būti liūdnas – uždegiminiai dariniai, pustulės. Žinoma, sveika oda turi gerą imunitetą, dažnai pati susitvarko su piktybinėmis bakterijomis, bet geriau nebandyti odos kantrybės ir naudoti vienkartines servetėles. Tas pats galioja ir makiažo kempinėlėms. Jas reikėtų ypatingai prižiūrėti ir saugiau laikyti orui pralaidžiuose dėkliukuose. Veidą šluostyti reiktų švelniai prispaudžiant servetėle ir ilgai nedelsti su kitomis priežiūros priemonėmis – toniku, serumu ar kremu. Taip užrakinsime drėgmę odoje.
– Kokius mitus pati pastebite praktikoje?
– Apskritai labai džiaugiuosi mitų griovimo tendencija, svarbu neprisikurti naujų. Kiekviena oda yra labai unikali ir jos būklė priklauso nuo daugybės aplinkybių. Todėl geriausia priežiūra yra ta, kurią asmuo susidarė su kosmetologu, dermatologu ar naudodamasis internetine navigacija, taip pat girdėdamas odos poreikius ir žinodamas savo lūkesčius. Labiausiai norėčiau paneigti mitą, kad tik brangi kosmetika yra gera. Bet jau matau, kaip jis savaime griūva. Kita bloga tendenciją, kurią matau – moterys naudoja labai daug produktų su itin aktyviomis medžiagomis. Odos nereikia „spardyti“, ją reikia švelniai pakutenti, stimuliuoti. Ir kiekviena priemonė turi savyje konservantų, tirpiklių bei kitų pagalbinių sudėtinių dalių, kurios šiaip nėra blogos odai, tačiau viskas priklauso nuo kiekio. Aš esu už tai, kad kuo mažiau, tuo geriau .
