Kai trūksta geležies
„Anemiją nustatyti padeda bendras kraujo tyrimas. Bent kartą per metus jį reikia atlikti kiekvienam žmogui. Deja, kartais pasijuntu lyg gyvenčiau viduramžiais: ateina pacientų, kurių liga siaubingai užleista“, – teigia Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Trimonienė.
Dažniausiai anemija išsivysto, kai kraujyje per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) ir juose esančio hemoglobino sudedamosios dalies – geležies. Šio vieno iš būtiniausių žmogaus organizmui mikroelementų trūkumas apie 80 proc. atvejų būna mažakraujystės išsivystymo priežastis.
Geležis yra svarbi hemoglobino dalis, todėl jos trūkstant sumažėja ir hemoglobino, ir eritrocitų gamyba. Geležis dalyvauja pernešant deguonį iš plaučių po visą organizmą. Jei jos mažai, pradeda trūkti deguonies, ima badauti audiniai ir prasideda įvairūs negalavimai. Nusilpus kraujui, kenčia visas organizmas.
„Kai trūksta geležies, atsiranda bendras silpnumas, galvos svaigimas, padažnėja širdies plakimas, oda pasidaro sausa, slenka plaukai, – vardija mažakraujystės požymius šeimos gydytoja. – Kai kurie simptomai gali suklaidinti žmogų. Pavyzdžiui, patankėjus širdies plakimui dažnas pacientas mano, kad tai – širdies negalavimai. Atėjęs pas gydytoją ligonis skundžiasi, kad jam skauda širdį, ją duria, o esant net ir nedideliam fiziniam krūviui ji ima plakti tankiai. Padarius kraujo tyrimą paaiškėja, kad pacientui – anemija.“
Dažniausiai geležies stokos anemiją parodo hemoglobino kiekis kraujyje, tačiau ne visais atvejais. Kartais jis lyg ir normalus, o visi paciento negalavimo požymiai leidžia įtarti mažakraujystę. Tokiu atveju reikia atlikti daugiau tyrimų. Neretai taip nutinka, kai yra slapta mažakraujystė – kai liga dar tik vystosi, yra polinkis į ją, nors jau tuomet pasireiškia silpnumas, nuovargis, mieguistumas, pradeda atsirasti apetito, mėnesinių sutrikimų.
Bendras kraujo tyrimas slaptos mažakraujystės nerodo. Būtina atlikti feritino tyrimą, kuris atskleidžia organizmo geležies atsargų kiekį.
Kai dėl geležies stokos kraujyje sumažėja hemoglobino, eritrocitų kiekis, širdis plaka tankiau, nes ji turi kelis kartus dažniau pervaryti kraują per organizmą nei tuomet, kai eritrocitų ir hemoglobino kiekis normalus.
Organizmas prisitaiko
Jei mažakraujystė vystosi lėtai, neretai prie mažo hemoglobino kiekio kraujyje žmogus pripranta ir pablogėjusią savijautą (kai visą laiką truputį silpna, vargina žemesnis kraujospūdis nei įprastai ir kt.) priima kaip normą.
„Kai tokiam pacientui pasakai, jog anemija gerokai pažengusi ir stebiesi, kaip tokios būsenos įmanoma normaliai gyventi, atsako, kad jam viskas gerai, jis visą laiką taip jaučiasi, – pasakoja gydytoja D. Trimonienė. – Tokios būklės žmogus blogai toleruoja fizinį krūvį, jam sunku, todėl lėčiau vaikšto, dirba. Vos atsiradus minėtiems simptomams reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją.“
Kai kurie pacientai, sužinoję, kad jiems trūksta geležies, į tai žiūri lengvabūdiškai. Mano, kad pagers geležies preparatų, ir viskas bus gerai, todėl numoja ranka ir daugiau nebesilanko pas medikus.
„Jei organizme nustatomas mažas geležies kiekis, ne visais atvejais tai būna mažakraujystė. Reikia išsiaiškinti, ar pacientas neserga kitomis, daug sunkesnėmis ligomis, ar nėra kraujavimo žarnyne. Mažas hemoglobino, geležies kiekis kartais būna vienas iš vėžio simptomų, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms“, – įspėja šeimos gydytoja.
Yra žmonių, kurių organizmas linkęs mažiau kaupti geležį. Tokiais atvejais dažniausiai pakanka pakoreguoti mitybą, pavartoti geležies preparatų ir viskas susitvarko. Tokiems pacientams medikai rekomenduoja retkarčiais atlikti bendrą kraujo tyrimą.
„Bet kuriuo atveju, kai trūksta geležies, būtina išsiaiškinti priežastis, kodėl taip yra. Laiku nustačius diagnozę, ypač onkologinės ligos, bus išgelbėta žmogaus gyvybė“, – tvirtina D. Trimonienė.
Racionalios anglų tradicijos
Viena iš pagrindinių mažakraujystės priežasčių – nevisavertė mityba. Susirgti šia liga dažniau rizikuoja moterys, mėgstančios laikytis įvairių madingų dietų.
Normaliai besimaitinantiems žmonėms geležies pradeda trūkti tuomet, kai organizmas netenka kraujo. Vyrams taip dažniausiai nutinka dėl kraujavimo iš virškinimo trakto sergant opalige, onkologinių ligų, moterims – dėl ginekologinių problemų, gausių ciklinių kraujavimų. Vaikams eritrocitų kraujyje gali pamažėti dėl infekcijų, žarnyno kirmėlių (spalinukių, askaridžių).
Susirgus anemija silpnėja žmogaus imunitetas, todėl lengviau kimba įvairios infekcijos, dažniau užklumpa peršalimo ir kitos ligos.
„Pastaruoju metu daug kalbama apie energinių gėrimų žalą. Jaunimas rado jiems pakaitalą. Jie tonizuojasi labai stipria juodąja arbata, – tvirtina gydytoja D. Trimonienė. – Kai jauniems pacientams nustatomas geležies trūkumas, dažnai paaiškėja, kad ilgai sėdėdami prie kompiuterių, mokydamiesi jie nuolat geria stiprią juodąją arbatą – vadinamąją „čefyrinę“ .“
Juodoji arbata neleidžia organizmui pasisavinti geležies arba jos pasisavinama labai nedaug. Jei žmogus valgo mėsą, daržoves ir užgeria puodeliu juodosios arbatos, jis, pasak gydytojos, žinoma, pavalgo skaniai, akys prašviesėja, o geležies nepasisavina. Kiek organizmas jos gavo su mėsa ir daržovėmis, tiek neteko su juodąja arbata.
„Ne veltui anglai arbatą geria ne per pietus, o praėjus kuriam laikui po jų. Gerai žinomas anglų „penktos valandos“ – „five o‘clock“ – arbatos gėrimas – racionalios mitybos ženklas. Laikantis senųjų tradicijų žmogaus organizmas iš maisto pasisavina tai, ko jam reikia“, – teigia šeimos gydytoja D. Trimonienė.
Negalima mėsos užgerti ir pienu, nes kalcis, kurio gausu šiame produkte, trukdo pasisavinti geležį. Jei maži vaikai geria daug pieno, jų kraujyje mažėja hemoglobino.
Mėsa turi būti valgoma su daržovėmis, nes jose yra ne tik geležies, bet ir folio rūgšties, vitamino C. „Šis kompleksas būtinas, nes jei valgysime mėsą, bet kartu negausime folio rūgšties ir vitamino C, organizmas geležies nepasisavins, – aiškina gydytoja. – Kai kurie žmonės klaidingai įsivaizduoja: jei valgys mėsą, jų hemoglobino kiekis bus geras, geležies netrūks. Jei valgome mėsą be daržovių, tai mėsoje esanti geležis „tranzitu“ praeina per organizmą – nepasisavinama.“
Susirgus mažakraujyste atkurti geležies atsargas organizme vien mityba jau nebeįmanoma. Tokiais atvejais reikia vartoti ir vaistus. Jei mažakraujystę sukėlė kitos ligos, svarbu jas gydyti.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
