Šia liga serga apie 15–20 procentų žmonių. Kai užklumpa stiprus, staigus, kankinantis galvos skausmas, kurį apmalšinti sunku, gyvenimas gali pasirodyti nemielas.
Kilmė nežinoma
„Migrenos priežastys nėra aiškios iki šiol, – teigia Respublikinės Klaipėdos ligoninės I neurologijos skyriaus vedėja, gydytoja neurologė Sigutė Mažonytė. – Nors daug mokslinių centrų įvairiose šalyse dirba šioje srityje, tačiau kol kas tik svarstoma, dėl ko ši liga atsiranda.
Manoma, kad migreną išprovokuoja rūkymas, kontraceptinių tablečių vartojimas, nuovargis, stresas, nemiga, nepavalgymas laiku.“
Pagrindiniai migrenos simptomai – pasikartojantis gana stiprus tvinkčiojantis galvos skausmas, dažniausiai lydimas pykinimo, vėmimo. Migrena dažniau serga moterys nei vyrai.
„Migrena susijusi su menstruacijų ciklu: galvą pradeda skaudėti likus vienai ar dviem dienoms iki menstruacijų pradžios, joms praėjus paprastai skausmas nesikartoja“, – aiškina gydytoja S. Mažonytė.
Menstruacinės migrenos priepuoliai dažniausiai būna sunkesni negu įprastinės migrenos, trunka ilgiau, priepuoliai dažniau kartojasi ir labiau trikdo darbingumą.
Įvairių tyrimų rezultatai byloja, kad migrena labai pablogina gyvenimo kokybę ne tik skausmo priepuolių metu, bet ir tarp jų, nes sergantis šia liga žmogus nuolat nerimauja dėl būsimų priepuolių.
Liga paprastai užklumpa jauno amžiaus moteris, kartais net paaugles.
„Guodžia tai, kad skausmo intensyvumas yra nevienodas, jam numalšinti dažnai užtenka paprastų vaistų nuo skausmo, kurie parduodami be recepto“, – sako gydytoja neurologė.
Priepuoliai kartojasi
Dažnai prieš migrenos skausmo priepuolį keletą dienų (arba valandų) pasireiškia tam tikri simptomai – nuotaikos, skonio pokyčiai, darbingumo sumažėjimas ar padidėjimas.
Prieš priepuolį ligonis gali patirti keistų pojūčių: mirgėjimą akyse, regėjimo lauko susiaurėjimą. Tai vadinama migrenos aura, kuri gali trukti apie valandą. Jei migrena yra su aura, prieš pat skausmą atsiranda tam tikrų, konkrečiam žmogui būdingų neurologinių požymių: juodos dėmės regos lauke, žybčiojimai akyse. Kartais tirpsta galūnės, liežuvis, veidas. Per valandą nuo auros prasideda galvos skausmas.
Priepuolis gali trukti nuo kelių valandų iki trijų parų.
„Paciento visada klausiame, ar jis jautriai reaguoja į šviesą, – tvirtina gydytoja S. Mažonytė. – Žmonės, kurie patiria migreninio tipo galvos skausmus, labai blogai toleruoja šviesą. Jie nori užsimerkti, būti ramybėje, užsidaryti tamsiame kambaryje ir ramiai pagulėti.“
Migrenos priepuolių dažnumas labai skirtingas. Galvos skausmo priepuolių gali pasitaikyti labai retai: vos keletą kartų per metus, tačiau gali būti ir keletas per vieną savaitę.
„Jei priepuoliai tęsiasi ilgai – ilgiau kaip parą, tai vadinama migrenine būkle. Tokiais atvejais ligoniui reikia atvykti į ligoninę, nes skausmą numalšinti įmanoma tik suleidus vaistų nuo skausmo į veną. Tabletės nebepadeda, kadangi žmogus dažniausiai jas išvemia. Tad reikia dar ir atgauti organizme prarastus skysčius.“
Medicinoje taikoma veiksminga ir neurostimuliacija, belgų mokslininkų sukurtą pirmą neinvazinį patentuotą neurostimuliacijos prietaisą „Cefaly“ galima naudoti namuose. Jo veiksmingumas patvirtintas klinikiniais tyrimais.
Atpažinti simptomus
Šviesai jautriems žmonėms migreną gali sukelti vandens raibuliavimas, sniego spindėjimas, todėl būtina nešioti poliarizuotus saulės akinius. Skausmas gali prasidėti ir dėl per daug ryškaus kompiuterio monitoriaus vaizdo. Siekiant to išvengti reikėtų pakoreguoti kontrastą ir ryškumą.
Kai kuriems žmonėms migreniniai galvos skausmai prasideda suvalgius tam tikrų maisto produktų – šokolado, riešutų, sūrio, keptų patiekalų, citrusinių vaisių, išgėrus raudonojo vyno.
„Sergantys migrena žmonės turi stengtis laikytis režimo, visada laiku gulti ir kelti, laiku pavalgyti, – tvirtina gydytoja neurologė S. Mažonytė. – Žmonėms, kuriuos vargina galvos skausmai, būtina atostogauti. Deja, šiais laikais neretas atvejis, kai neatostogaujama kelerius ar net penkerius metus iš eilės. Kas rūko, turėtų atsisakyti šio žalingo įpročio, nes rūkymas provokuoja ligos priepuolius.“
Norint išvengti galvos skausmų, svarbu išsiaiškinti, kas juos sukelia, išmokti atpažinti pirmuosius simptomus ir laiku išgerti vaistų.
Migreną diagnozuoti nėra lengva, bet jei jau liga nustatyta, gydytoja pataria vartoti antimigreninius vaistus. Ligoniai paprastai žino ir jaučia beprasidedančio priepuolio požymius, todėl juos atpažinus reikia išgerti antimigreninę tabletę.
„Šie vaistai nutrauks beprasidedantį priepuolį, kad jis neišsivystytų iki didžiulio skausmo, – sako gydytoja neurologė. – Antimigreninių medikamentų veiksmingumas yra apie 70 procentų, todėl ne visoms moterims, sergančioms tipine migrena, jie padeda. Bet jei skausmai labai smarkūs, dėl jų žmogus negali dirbti, manau, kad verta išbandyti antimigrenines tabletes. Dėl šių vaistų reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą.“
Tai įdomu
Naujausių Danijos mokslininkų tyrimų duomenimis, migreną gali lemti padidėjęs nervinių skaidulų jautrumas. Jie tvirtina, kad tyrimo rezultatai prieštarauja seniai įsigalėjusiam paaiškinimui, kodėl ištikus migrenos priepuoliui skauda galvą. Ilgą laiką buvo manoma, kad tvinkčiojantį migreninį skausmą sukelia arterijų išsiplėtimas kaukolės išorėje. Danų mokslininkai siūlo kitą paaiškinimą – aplink kraujagysles esančios nervinės skaidulos tampa itin jautrios.
Tyrėjai tokią išvadą padarė peržiūrėję 19 moterų, patiriančių migrenos priepuolius, magnetinio rezonanso tomografijos nuotraukas. Moterys buvo tiriamos priepuolio metu. Visos jos patirdavo migreną be auros, t. y. regėjimo sutrikimai jų nekankino. „Mūsų išvados labai svarbios norint toliau tirti migreną“, – sakė vienas tyrimo bendraautorių Faisalas Mohammadas Aminas.
Naudingi patarimai
Norėdami išvengti galvos skausmų, atsikėlę ryte išgerkite stiklinę vandens, per dieną gerkite pakankamai skysčių, o vakare bent pusvalandį prieš miegą nežiūrėkite televizoriaus ir nežaiskite kompiuteriu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
Vos pajutę beprasidedančią migreną, atsigulkite tamsiame gerai išvėdintame kambaryje. Tai gali sutrumpinti priepuolį ar net padėti jo išvengti.
Ant kaktos ar kaklo uždėkite šaltą kompresą. Jei nepadeda, galima dėti kontrastinius kompresus: pirmiausia šaltą ant kaktos, o karštą – ant kaklo. Kas dvi minutes juos sukeiskite. Procedūrą atlikite 6 kartus.
Galvos skausmas aprimsta kojas pamirkius karštame vandenyje su trupučiu garstyčių.
Galvą apriškite acte sumirkytu raiščiu ir suveržkite taip, kad jaustumėte spaudimą.
Kai kurie eteriniai aliejai mažina įtampą ir malšina galvos skausmą. Švelniai patrinkite levandų arba pipirmėčių aliejumi kaktą ir smilkinius, tada atsigulkite ant nugaros tamsiame vėsiame kambaryje ir kvėpuokite aliejų kvapus.
Nuo galvos skausmo gali padėti imbierų arbata: šaukštelį sumalto imbiero įberkite į puodelį karšto vandens. Leiskite arbatai šiek tiek atvėsti ir gerkite.
Triskart per savaitę rekomenduojama valgyti riebios žuvies – tuno, sardinių. Jose yra omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios gali užkirsti kelią migrenai.
Galvos skausmą gali sumažinti juodoji arbata su keliais sutrintais gvazdikėliais.
Verta žinoti
Pirmą kartą migrenos požymius maždaug 400 m. pr. Kristų aprašė senovės graikų gydytojas Hipokratas.
Migrena su aura dukart padidina išeminio galvos smegenų insulto riziką. Dar didesnis pavojus gresia jaunesnėms negu 45 metų moterims, kurios rūko ir vartoja geriamuosius kontraceptikus. Šioms pacientėms, patiriančioms migrenos su aura priepuolius, insulto rizika net 10 kartų didesnė.
Moksliniai tyrimai rodo, kad daugėja žmonių, sergančių lėtine migrena ir migrena, atsiradusia dėl antimigreninių vaistų perdozavimo. Net iki 30 proc. pacientų jau yra atsparūs migrenos priepuolio gydymui, 8 proc. – neveiksmingas profilaktinis gydymas. Manoma, kad tokių žmonių Lietuvoje gali būti per 140 tūkst., Latvijoje – per 96 tūkst., Estijoje – apie 60 tūkst.
