Turiu didelį pažįstamų pagyvenusių žmonių ratą. Iš jų ir iš literatūros žinau, kad kai kuriems senstant galvoje ima traškėti, ūžti, cypti. Man kitaip. Kairėje galvos pusėje girdžiu nuolatinį širdies dūžių ritmą. Šeimos gydytoja negali pasakyti, kas man yra. Ausų gydytojas konstatavo, kad mano klausa nesutrikusi. Naktimis negaliu miegoti. Ir taip jau trejus metus. Tai smegenų ar širdies liga?
Ona, 75 m.
Beveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Klausos ir pusiausvyros organų sistema yra viena jautriausių ir lengviausiai pažeidžiamų organų sistemų žmogaus organizme. Jos pažeidimus gali sukelti įvairūs fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai. Žinoma, kad ausų ūžimas vargina beveik keturiasdešimt milijonų JAV gyventojų.
Ūžimą ausyse žmonės dažnai apibūdina kaip spengimą, cypimą, zvimbimą, dundėjimą, traškėjimą, švilpimą ar pulsuojančius garsus.
Pagal trukmę šis reiškinys skirstomas į ūminį – iki 3 mėnesių, ir lėtinį – trunka ilgiau nei 3 mėnesius.
Galimos ūžimo ausyse priežastys: sieros kamštis ar ausies svetimkūnis, vidurinės ausies uždegimas ir kitos jos ligos, klausos nervo galūnėlių pažeidimas (kochlearinis neuritas). Taip pat amžiaus nulemtas klausos susilpnėjimas, t.y. senatvinis kurtumas (presbiakuzija). Aterosklerozė ir smegenų kraujotakos pablogėjimas.
Aneurizma – tam tikros kraujagyslės sienelės dalies išsiplėtimas. Kraujui tekant tokia kraujagysle atsiranda ūžesys. Galimas ir apatinio žandikaulio-smilkinkaulio sąnario vienpusis ar abipusis pažeidimas. Smegenų auglys ar akustinė neuroma – klausos-pusiausvyros nervo gerybinis auglys.
Ūžesius gali sukelti ir vaistai: aspirinas, ibuprofenas ir kt. vaistai nuo skausmo ir uždegimo, kontraceptiniai vaistai. Lėtinės ligos – arterinė hipertenzija, depresija, cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimas, įvairios kraujagyslių ligos.
Nepageidaujamus garsus sukelti gali daugybė priežasčių. Joms išsiaiškinti būtini nuodugnūs tyrimai.
Atsako specialistas, medicinos centro „Northway“ neurologas, Vytautas Lukošaitis:
- Nepageidaujami garsai senatvėje atsiranda dėl klausos pakitimų. Iš išvardytų simptomų aišku, kad pirmiausiai reikėtų kreiptis į neurologijos specialistą. Būtų galima įtarti tam tikrą kraujagyslių patologiją. Reikėtų atlikti tyrimus, padaryti galvos nuotrauką. Priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, nuovargis. Tačiau situacija gali būti ir kur kas rimtesnė, todėl reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistą.
