aA
Ar jums būtinas arbatos ar kavos puodelis, kad „pabustumėte“? Ar jaučiatės išsekęs be jokios akivaizdžios priežasties? Ar penktadienį esate visiškai nusivaręs nuo kojų, o vakare – išsunktas? Ar jus kankina siaubingas jausmas, kad amžinai jausitės pavargę ir nieko negalite pakeisti?
© Shutterstock nuotr.

Jei negalite pakeisti gyvenimo, pasikeiskite patys. Jūs pats turite tapti savo sveikatos specialistu ir jūs pats esate atsakingas už savo sveikatą. Taip, iš tiesų JŪS! Gydytojai ar specialistai gali padėti, bet galiausiai viskas priklauso tik nuo jūsų ir jūsų pasirinkimo.

Pirmas knygoje siūlomos programos žingsnis – būti tikrai sąžiningam ir nustatyti, kokia yra tikroji jūsų energijos, sveikatos ir gerovės būklė. Be jokio išankstinio pasmerkimo ar neigiamų nuostatų įvertinę, kur esate dabar ir užsibrėžę sveikatos tikslus, aiškiau pamatysite, kur norite nukeliauti ir ką pasiekti.

Knygoje taip pat aptariama:

Kaip išsirinkti tinkamą mitybą ir mankštintis, siekiant atgauti energiją.

Kaip atrasti geriausius papildus, kurie padės geriau jaustis ir jauniau atrodyti.

Kaip atkurti hormonų pusiausvyrą ir pagerinti žarnyno sveikatą, kad būtumėte išties sveikas ir vidumi, ir išore.

Trijų savaičių energijos valdymo planas.

Ar verta vartoti papildus, nors moksliniai tyrimai ne visuomet įrodo jų naudą? Šis klausimas dažnai vertinamas nevienareikšmiškai. Be to, labai dažnai pasigirsta teiginių, esą naudingiau gauti vitaminų iš maisto. Tačiau, ar jūs tikrai visuomet suvalgote penkias porcijas vaisių ir daržovių per dieną?

DELFI pateikia ištrauką iš knygos „Kaip įveikti nuovargį ir jaustis puikiai“, kurią išleido leidykla „Sofoklis“. Knygos autorė bendrosios praktikos gydytoja ir viena žymiausių Jungtinės Karalystės holistinės medicinos specialisčių Dr. Sohere Roked pateikia savo argumentus, kodėl reikia ne tik sveikos mitybos, bet ir papildų.

Papildai sveikatai

Beveik trečdalis JK gyventojų vartoja vitaminų papildus. Aš manau, kad tam tikrų papildų reikėtų kiekvienam. Žinoma, šis klausimas dažnai vertinamas nevienareikšmiškai ir žmonės dažnai manęs klausia, kodėl patariu vartoti papildus, nors moksliniai tyrimai ne visuomet įrodo jų naudą.

Be to, labai dažnai girdžiu teiginį: „Man labiau patinka gauti vitaminų iš maisto.“ Tuomet klausiu: „O ar jūs tikrai visuomet suvalgote penkias porcijas vaisių ir daržovių per dieną?“ Ir labai dažnai išgirstu nedrąsų atsakymą: „Ne.“ Čia pateikiu savo argumentus, kodėl manau, kad reikia ne tik sveikos mitybos, bet ir papildų:

• Didžioji dalis žmonių tiesiog nepakankamai valgo vaisių ir daržovių. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja valgyti penkias porcijas vaisių ir daržovių per dieną. Australijoje rekomenduojamos septynios porcijos (dvi vaisių ir penkios daržovių), o Japonijoje – net 12. Didžioji dalis JK gyventojų nepatenkina net minimalių rekomendacijų, penkių porcijų.

Tiesą sakant, manoma, kad penkias porcijas suvalgo tik kas septintas. Visi mūsų vitaminai ir mineralai gaunami iš natūralaus maisto, o ne iš perdirbto, kuris sudaro didžiąją dalį. Papildai negali pakeisti daržovių bei vaisių, tačiau bent jau sumažina atotrūkį tarp siekiamybės ir realybės.

• Net ir tiems, kurie suvalgo penkias porcijas, gali reikėti papildų. Mūsų tėvų ir senelių laikais vaisiai ir daržovės būdavo perkami pas vietinius augintojus. Produktai užaugdavo netoliese ir jų nereikėdavo vežti tūkstančius kilometrų. Šiais laikais vaisius ir daržoves dažniausiai perkame prekybos centruose, kur jie atkeliauja iš užsienio ir greičiausiai yra surinkti prieš mėnesius, todėl jų mitybinė vertė yra sumažėjusi.

Daugelis vaisių ir daržovių apdoroti pesticidais bei kitokiais chemikalais, kurie reikalingi masinei gamybai ir padeda atvežti produktus iš kito pasaulio krašto. Tai reiškia, kad gauname didžiulius chemikalų kiekius ir mūsų organizmui reikia paramos, kad pašalintų toksinus. Štai kodėl pirkti vietinę ir ekologišką produkciją yra kur kas geriau.

• Dabar vaisių ir daržovių kokybė nebėra tokia kaip anksčiau. Donaldas Davisas su savo komanda iš Teksaso universiteto išnagrinėjo JAV Žemės ūkio departamento duomenis apie 43 skirtingus vaisius ir daržoves nuo 1950 iki 1999 metų. Garsaus tyrimo duomenys parodė, kad per pastaruosius penkiasdešimt metų baltymų, kalcio, fosforo, geležies, riboflavino (vitamino B2) ir vitamino C kiekiai sumažėjo.

Davisas su kolegomis mano, kad šiuos pakitimus nulėmė žemės ūkio tikslų pasikeitimas: šiuo metu svarbesnė ne produkcijos mitybinė vertė, o daržovių ar vaisių dydis, augimo greitis ir atsparumas kenkėjams.

• Su metais mūsų naudojama dirva taip pat prarado mitybines medžiagas. Prieš dešimtmečius augintose daržovėse ir vaisiuose buvo kur kas daugiau vitaminų ir mineralų nei šiandieniuose. Pagrindinė to priežastis – dirvos nualinimas. Augalai dėl naudojamų trąšų ir chemikalų užauga greičiau ir didesni, todėl dirvoje pritrūksta mikroelementų, kurie suteikia vaisiams ir daržovėms jų vertę.

Kushi institute atlikto mitybinio 12 šviežių daržovių rūšių vertinimo nuo 1975 iki 1997 metų duomenimis, kalcio kiekis vidutiniškai sumažėjo 27 procentais, geležies – 37 procentais, vitamino A – 21 procentu, o vitamino C – 30 procentų.

Panašus britų atliktas tyrimas atskleidė, kad nuo 1930 iki 1980 metų vidutinis kalcio kiekis, tiriant 20 skirtingų daržovių, sumažėjo 19 procentų, geležies – 22 procentais, o kalio – 14 procentų. Dar kitame tyrime nustatyta, kad šiandien žmogus turėtų suvalgyti aštuonis apelsinus, kad gautų tą patį vitamino A kiekį, kokį mūsų senelių kartos žmogus gaudavo suvalgęs vieną apelsiną.

Dėl šių priežasčių rekomenduoju kiekvienam vartoti geros kokybės multivitaminų papildus. Paprastai patariu papildus pirkti sveiko maisto parduotuvėse arba rinktis tam tikrų kompanijų produkciją, nereikėtų papildų pirkti prekybos centruose.

Ne visuomet verta rinktis pigiausią variantą, nes brangesniuose papilduose dažniausiai yra geriau pasisavinamų mitybinių medžiagų. Be to, kai kuriuose pigiausiuose multivitaminuose yra sintetinių papildomų medžiagų, dažiklių bei konservantų, todėl sutrinka mitybinių medžiagų pasisavinimas.

Ar multivitaminai iš tiesų veikia?

Trijose neseniai moksliniame žurnale Annals of Internal Medicine išspausdintose publikacijose teigiama, kad neįrodyta, jog didžioji dalis vitaminų papildų turi naudingą poveikį sveikatai ir kad šie papildai neapsaugo nuo ligų ir mirties. Šiuose tyrimuose buvo vertinamos vyrų kognityvinės funkcijos, multivitaminų nauda žmonėms, patyrusiems širdies infarktą, ir vitaminų bei mineralų poveikis, saugant nuo širdies ligų ir vėžio. Tai išgirdę turbūt stebitės, kodėl gi rekomenduoju papildus?

Visų pirma žmonės nežino apie šiuos tyrimus kai kurių faktų, pavyzdžiui, kad didelė dalis žmonių nepabaigė tyrimo; tiesą sakant, viename iš tyrimų – beveik pusė. Be to, nežinome, kokia buvo dalyvavusiųjų mityba. Žymiai naudingiau būtų atlikti tyrimą, kuriame būtų vertinama, ar vitaminus vartojantys žmones rečiau serga virusinėmis infekcijomis ir ar jų energijos lygiai didesni.

Linuso Paulingo instituto Oregono valstijos universitete profesorius Balzas Frei’us teigia, kad šiuose tyrimuose naudojami metodai, kuriais bandoma mikroelementų poveikius vertinti tarsi tai būtų stiprūs receptiniai vaistai, yra ydingi. Jo nuomone, tokiuose tyrimuose pirmiausia turėtų būti atliekami pradiniai tyrimai mitybiniams trūkumams nustatyti, o tuomet reikėtų vertinti, ar papildai pašalina šiuos trūkumus.

Remiantis profesoriaus tyrimu, JAV 90 procentų suaugusiųjų negauna pakankamo kiekio vitaminų D ir E, 40 procentų – vitamino C, pusė visų gyventojų – vitamino A, kalcio ir magnio. JK atlikti tyrimai atskleidė panašius rezultatus, 70–80 procentų populiacijos vitamino D koncentracija buvo nepakankama. Rūkantiems, nutukusiems, sergantiems, po traumos ar vyresnio amžiaus žmonėms dažnai padidėja vitaminų ir mineralų poreikis.

Neteisingai atliekami ir vitamino C tyrimai. Eksperimentuose su ląstelių kultūromis, kurie vyksta deguonies prisotintoje aplinkoje, vitaminas C yra nestabilus ir netgi gali pasirodyti kenksmingas. Netikslūs ir tyrimai su gyvūnais, nes daugelis gyvūnų, kitaip nei žmonės, gali sintetinti vitaminą C ir jiems nebūtina šio vitamino gauti su maistu. Todėl dažniausiai vitamino C tyrimų, atliktų su gyvūnais, rezultatai yra nepritaikomi žmonėms.

Ilgiausiai trukę ir didžiausios apimties vitaminų ir papildų klinikiniai tyrimai parodė, kad juos vartojant ryškiai sumažėjo vėžio ir kataraktos dažnis. Remiantis šiuo tyrimu, jeigu kiekvienas suaugęs žmogus JAV vartotų vitaminų ir mineralų papildus, per metus būtų išvengta 130 000 vėžio atvejų. Būtų gaunama ir papildoma nauda, nes pagerėtų bendra sveikatos būklė ir sustiprėtų normalios organizmo augimo ir medžiagų apykaitos funkcijos.

Žinoma, būtų puiku, jei visas reikalingas mitybines medžiagas galėtume gauti su maistu, tačiau multivitaminais papildyta sveika mityba padeda sumažinti atotrūkį tarp realybės ir siekiamybės ir pagerina sveikatą bei energijos lygius.

Taigi, jei nusprendėte vartoti vitaminų papildus, pirmiausia pasiieškokite gerą reputaciją turinčio gamintojo, investuojančio į mokslinius tyrimus ir savo produktų kokybės vertinimą, arba rinkitės natūralius papildus. Rinkitės lengviau pasisavinamą papildų formą ir pasirenkite kasdien išgerti daugiau nei vieną tabletę, nes sunku į vieną tabletę sugrūsti visus reikiamus vitaminus ir mineralus.

Ko reikėtų vengti?

Geriau išleisti šiek tiek daugiau ir vengti pigiausių multivitaminų, kuriuose yra cukraus, laktozės, dirbtinių dažiklių bei kvapiklių ir kitų mitybai netinkamų medžiagų. Pigesniuosiuose naudojamos ir blogesnės kokybės medžiagos, sujungiančios visas tabletės sudedamąsias dalis į tabletės formą, todėl tokios tabletės sunkiau pasisavinamos ir organizmui duoda mažesnę naudą.

Be to, blogesnės kokybės papilduose gali būti prastesnės kokybės mitybinių medžiagų, pavyzdžiui, magnio oksidas, kurį organizmas sunkiai pasisavina. Jei jūsų multivitaminų papilde yra magnio oksido, greičiausiai jis nėra geros kokybės.

Natūralūs papildai

Aš vartoju natūralius papildus, o tai reiškia, kad jie pagaminti iš maistinių šaltinių. Manoma, kad tokie junginiai pasisavinami geriau už sintetinius. Visi žinome, kad natūralus maistas yra geresnis už perdirbtą. Niekas nė nebando ginčytis, kad medus yra geriau už baltą cukrų, o rudieji ryžiai – geriau už baltus. Ar tomis pačiomis prielaidomis reikėtų remtis ir renkantis papildus?

Sintetiniuose papilduose yra tik atskiri vitaminai. Natūraliuose papilduose rasite įvairių fermentų, kofermentų, antioksidantų, mikroelementų, aktyvatorių ir kitokių, net nežinomų, junginių, kurie visi veikia išvien, kad vitaminų komplekso nauda organizmui būtų dar veiksmingesnė.

Yra ekologiškų vitaminų, taip pat tam tikrų vaisių ar daržovių pagrindu pagamintų vitaminų bei natūralių vitamino C preparatų, pagamintų iš vaisių, kurie organizme gali būti veiksmingesni už sintetines formas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Širinskienė apie savo „raudonas linijas“: politika – dialogo menas, bet tokių dalykų aš Karbauskiui neatleisčiau (107)

„Valstietė“ Agnė Širinskienė sakė nemėgstanti kalbėjimo apie „raudonas linijas“,...

Mokesčių reforma baus regionus: daugumai savivaldybių teks mažiau pinigų (37)

Svarstant kitų metų biudžeto projektą pastebėta, kad dėl gyventojų pajamų mokesčio ( GPM )...

Pasakojimas apie dvi ekonomikas: TVF skaičiuoja žlugdantį sankcijų poveikį Iranui (16)

Pakartotinis JAV sankcijų taikymas Irano naftos eksportui anuliuoja visas Tarptautinio valiutos...

Praėjo metai po modelio Dovilės Didžiūnaitytės tragedijos: paaiškėjusios kraupios detalės ir vis dar kylantys įtartini klausimai (39)

Šį antradienį sueina lygiai metai po to kai Klaipėdoje mįslingomis aplinkybėmis žuvo modelis...

Orai: sinoptikai perspėja – kelius kai kur jau dengs ledukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Nuovargį jaučiate nuo pat ryto: gydytoja sako, kad padėti gali net ir kavos atsisakymas (1)

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Sterlingė sako, kad nuovargis – vienas dažniausių...

Dar vieną karjeros rekordą pagerinęs Sabonis buvo arti trigubo dublio (4)

Domantas Sabonis buvo per plauką nuo pirmo karjeroje trigubo dublio. Indianos „Pacers“...

Šakalienė: jaučiuosi kaip košmariškame sapne (1316)

Seimo narė Dovilė Šakalienė viešai nekomentavo jai metamų kaltinimų, esą ji už Norvegijos...

Audrius Bružas pirmąkart viešumoje pasirodė su nauja širdies drauge Aiste Andrijauskaite (17)

Pirmadienį vykusio lietuviško filmo „Širdys“ premjeroje netrūko žinomų veidų. Pasveikinti...

Makabriškomis laidotuvėmis garsėjantys tibetiečiai šlykštisi mums priimtinu laidojimo būdu (59)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....