Kaip kosmetologui neretai tenka pabūti psichologu

„Es­te­ti­nė me­di­ci­na ne­sto­vi vie­to­je, ji siū­lo vis veiks­min­ges­nes pro­ce­dū­ras, ta­čiau jos ne­ga­li pa­keis­ti žmo­gaus po­žiū­rio į sa­ve“, – sa­ko gy­dy­to­ja Vi­da Sakavičienė, pa­ste­bin­ti, kad kos­me­ti­kos veiks­min­gu­mas pri­klau­so ir nuo to, su ko­kio­mis min­ti­mis ji te­pa­ma ant odos, o kos­me­to­lo­gui ne­re­tai ten­ka pa­bū­ti psi­cho­lo­gu.

Gro­žiu rū­pi­na­si ne vien dai­lio­ji ly­tis

– Dar prieš ke­le­tą me­tų hia­lu­ro­no rūgš­ties ir bo­tu­li­no tok­si­no in­jek­ci­jos bu­vo tik plas­ti­kos chi­rur­gų va­lio­je, o šian­dien šias pro­ce­dū­ras at­lie­ka ir gy­dy­to­jai der­ma­to­lo­gai. Aly­tu­je esa­te be­ne vie­nin­te­lė es­te­ti­nės me­di­ci­nos gy­dy­to­ja, tu­rin­ti joms rei­ka­lin­gą kva­li­fi­ka­ci­ją?

– Taip su­si­klos­tė, kad kos­me­ti­kos sri­ty­je dir­ban­čių gy­dy­to­jų vi­so­je Lie­tu­vo­je yra la­bai ne­daug. Nuo 1998 me­tų ne­be­li­ko gy­dy­to­jo kos­me­to­lo­go spe­cia­ly­bės, tik der­ma­to­lo­gai ir gro­žio in­dust­ri­jo­je dir­ban­tys spe­cia­lis­tai. Bu­vo lai­kas, kai pa­nai­kin­ta net stu­di­jų pro­gra­ma, to­dėl man te­ko va­žiuo­ti mo­ky­tis į Mask­vą, kur bai­giau es­te­ti­nės me­di­ci­nos spe­cia­li­za­ci­ją. Su­grį­žu­si stu­di­ja­vau der­ma­to­lo­gi­jos re­zi­den­tū­ro­je, bet ne­tru­kus su­pra­tau, kad tai nė­ra es­te­ti­nė me­di­ci­na. Kai Mask­vo­je mo­kiau­si leis­ti hia­lu­ro­no rūgš­ties ir ki­tų už­pil­dų in­jek­ci­jas, Lie­tu­vo­je dar net ne­bu­vo re­gist­ruo­ti tam rei­ka­lin­gi me­di­ka­men­tai. Te­ori­jos iš­mo­kau, bet trū­ko prak­ti­kos ir ge­ro mo­ky­to­jo. Ja ta­po plas­ti­kos chi­rur­gė Eg­lė Knė­pie­nė. Esu dė­kin­ga Eg­lei už tai, kad mo­kė­jo la­bai tiks­liai pa­aiš­kin­ti pa­grin­di­nius prin­ci­pus. Pir­ma, nie­ka­da ne­rei­kia įkal­bin­ti žmo­gaus, nes jis tu­ri bū­ti pa­si­ruo­šęs pro­ce­dū­rai, ku­ri vis dėl­to yra in­ter­ven­ci­ja į jo or­ga­niz­mą. An­tra – vi­sa­da ge­riau ma­žiau nei dau­giau, nes mo­te­ris no­ri iš­sau­go­ti ne tik vei­do jau­nat­viš­ku­mą, bet ir pa­slap­tį, ko­dėl ji­nai taip ge­rai at­ro­do.

– Ko­kios es­te­ti­nės me­di­ci­nos pro­ce­dū­ros odai jau­nin­ti šiuo me­tu po­pu­lia­riau­sios Aly­tu­je?

– Vei­do kon­tū­rus at­ku­rian­čios hia­lu­ro­no rūgš­ties ir mi­mi­kos raukš­lių rau­me­nis at­pa­lai­duo­jan­čios bo­tu­li­no tok­si­no in­jek­ci­jos. Ku­rios iš šių pro­ce­dū­rų rei­kia, nu­spren­džia spe­cia­lis­tas, ta­čiau, ver­ti­nant ma­no dar­bo ap­im­tį, jų at­lie­ka­ma apy­ly­giai. Taip pat la­bai po­pu­lia­rios bo­tu­li­no tok­si­no in­jek­ci­jos, pa­de­dan­čios su­ma­žin­ti pra­kai­ta­vi­mą. Kos­me­ti­kos sa­lo­no „Sva­ja“ klien­tų at­va­žiuo­ja iš vi­sos Aly­taus ap­skri­ties ir ne­ga­lė­čiau sa­ky­ti, kad gro­žiu rū­pi­na­si vien dai­lio­ji ly­tis, – ne­ma­žai vy­rų ir­gi no­ri su­ma­žin­ti raukš­les ar at­jau­nin­ti odą. Pro­ce­dū­ras at­lie­ku ir už­sie­ny­je gy­ve­nan­tiems, jiems ypač ak­tu­a­lus spe­cia­lus pa­sas, ku­ria­me pa­žy­mi­ma, ko­kio ga­min­to­jo me­di­ka­men­tai nau­do­ti, į ku­rias raukš­les su­leis­tos in­jek­ci­jos, ir pa­na­šiai.

Jei žmo­gus jau­čia­si ne­lai­min­gas, ne­pa­dės jo­kia in­jek­ci­ja

– Anks­čiau ar vė­liau at­ei­na lai­kas, kai mo­te­rys su­si­mąs­to ne tik apie kos­me­ti­ką, bet ir apie ra­di­ka­les­nius ko­vos už jau­nys­tę bū­dus, nes vaiz­das veid­ro­dy­je jų tie­siog ne­be­džiu­gi­na. Nuo ko pra­dė­ti?

– Vi­sų pir­ma pa­tar­čiau su­si­ras­ti kva­li­fi­kuo­tą spe­cia­lis­tą, tu­rin­tį me­di­ci­ni­nį iš­si­la­vi­ni­mą es­te­ti­kos sri­ty­je, ku­ris nu­sta­ty­tų, ko­dėl lū­kes­čiai ne­pa­si­tei­si­na. Ga­li bū­ti, kad ne­tin­ka­mai pri­žiū­ri­ma oda. Pa­vyz­džiui, mo­te­ris te­pa kre­mą, nes jos oda sau­sa, bet ne­pa­ša­li­na ne­gy­vų ląs­te­lių, to­dėl jo­kios kos­me­ti­kos prie­mo­nės nė­ra veiks­min­gos. Pir­mas žings­nis odos jau­nys­tės link – jos švei­ti­mas. Ypač veiks­min­gas odos švei­ti­mas rūgš­ti­mis, ta­čiau jis at­lie­ka­mas tik kos­me­ti­kos sa­lo­nuo­se. Šios pro­ce­dū­ros me­tu ląs­te­lės pa­ša­li­na­mos iki ba­za­li­nės memb­ra­nos, to­dėl grei­čiau vyks­ta at­si­nau­ji­ni­mas, at­ku­ria­mas odos elas­tin­gu­mas, stang­ru­mas. Na­mų są­ly­go­mis ne­ga­li­ma nau­do­ti stip­res­nės nei 10 pro­cen­tų gli­ko­lio rūgš­ties, ta­čiau pui­kiai tiks en­zi­mi­niai švei­tik­liai. Kai oda jau vie­ną ki­tą kar­tą nu­šveis­ta, ga­li­ma gal­vo­ti, ką dar ga­li­ma jai duo­ti, kad re­ge­ne­ra­ci­ja bū­tų ge­res­nė.

– Kal­ba­me apie me­zo­te­ra­pi­ją – bio­lo­giš­kai ak­ty­vių me­džia­gų įve­di­mą į odą, ku­ri nau­do­ja­ma jau pu­sę am­žiaus, bet apie ku­rią spe­cia­lis­tai vis dar dis­ku­tuo­ja?

– Taip, tai va­di­na­mie­ji me­zo­te­ra­pi­niai kok­tei­liai, tu­rin­tys ak­ty­vių me­džia­gų, ku­riuos ga­li nau­do­ti tik spe­cia­lis­tai. Jie me­zo­te­ra­pi­ne ada­ta įve­da­mi ar­ba ra­dio­daž­niu įmai­ti­na­mi į epi­der­mį. Ši pro­ce­dū­ra skir­ta odai pa­mai­tin­ti, jos žvil­ge­siui, spin­de­siui grą­žin­ti.

Jei oda ne­te­ku­si to­nu­so, ta­da gro­žio in­dust­ri­jo­je nau­do­ja­mi hia­lu­ro­no rūgš­ties už­pil­dai – su­lei­džia­mas tam tik­ras tirš­to­kas hia­lu­ro­no rūgš­ties skys­tis ir pa­lie­ka­mas odo­je. Hia­lu­ro­no rūgš­tis la­bai ge­rai to­le­ruo­ja­ma, nes jos yra ir mū­sų or­ga­niz­me. Sa­vo prak­ti­ko­je ne­su pa­ste­bė­ju­si at­me­ti­mo ar aler­gi­nių re­ak­ci­jų, o me­zo­te­ra­pi­jo­je jų pa­si­tai­kė.

– Ir jau vi­sai prie plas­ti­nės chi­rur­gi­jos pri­ar­tė­ja tam tik­rų už­pil­dų in­jek­ci­jos, iš­ly­gi­nan­čios raukš­les, to­dėl jas at­lik­ti ga­li tik es­te­ti­nės me­di­ci­nos gy­dy­to­jas?

– Kiek­vie­nu at­ve­ju tik spe­cia­lis­tas nu­spren­džia, kiek ir ko­kio tan­ku­mo už­pil­do leis­ti. Pro­ce­dū­ros nė­ra mo­men­ti­nės, tai­gi Nau­jų­jų me­tų ar ki­tos šven­tės iš­va­ka­rė­se pa­sig­ra­žin­ti ne­pa­vyks. Nors in­jek­ci­jos po­vei­kis ma­to­mas iš­kart, bet ne­iš­ven­gia­ma pa­bur­ki­mo, mė­ly­nių, tai­gi iki svar­bios pro­gos rei­kia pa­lik­ti bent sa­vai­tę re­zer­vo. Lei­di­mo žy­mės iš­nyks, o vei­das at­jau­nės. Bet ir tai nė­ra ab­so­liu­tu – jo­kia už­pil­do in­jek­ci­ja ne­pa­dės, jei klien­tė jau­čia­si ne­gra­ži ir ne­lai­min­ga. Esu iš­ban­džiu­si įvai­rias me­to­di­kas ir ga­liu pa­sa­ky­ti, kad pa­si­tei­si­no jų de­ri­nys. Iš pra­džių at­lie­ku ke­le­tą miop­las­ti­nių ma­sa­žų, ku­rių me­tu at­pa­lai­duo­ja­mi vei­do mi­mi­kos rau­me­nys, o aky­se at­si­ran­da spin­de­sys. Nes in­jek­ci­jas nė­ra taip su­dė­tin­ga su­leis­ti, svar­biau­sia, kad žmo­gus lik­tų pa­ten­kin­tas, ta­da ir gy­dy­to­jui dirb­ti sma­giau, jis ma­to re­zul­ta­tą. Nes kas iš to, kad lū­pos put­lios, jei rau­muo su­kaus­ty­tas, nė­ra lais­vu­mo?

Ste­buk­lų yra

– Ko­kio am­žiaus su­lau­kus ga­li­ma su­si­mąs­ty­ti apie odą be skal­pe­lio jau­ni­nan­čias pro­ce­dū­ras?

– Pa­pras­tai ra­gi­nu tai pa­da­ry­ti per­ko­pu­sius 40-me­tį, ta­čiau krei­pia­si ir jau­nes­ni. Tie­sa, jiems tai dau­giau es­te­ti­nio įvaiz­džio kei­ti­mo rei­ka­las, o ne bū­ti­ny­bė. Pa­vyz­džiui, no­rė­tų­si put­les­nių žan­dų ar lū­pų. Vi­suo­met klau­siu: „Ar jums tik­rai rei­kia to­kios pro­ce­dū­ros?“

Kal­bant apie pro­fi­lak­ti­ką, jei to­kia iš­vis ga­li­ma es­te­ti­nė­je me­di­ci­no­je, tai iš sa­vo pa­tir­ties ži­nau, kad kiek­vie­no žmo­gaus gy­ve­ni­me bū­na eta­pų, ku­rie at­si­spin­di ir iš­orė­je. Pa­vyz­džiui, at­sa­kin­gai į moks­lą žiū­rin­čių, di­plo­mi­nius dar­bus gi­nan­čių stu­den­tų kak­to­se įsi­rė­žia raukš­lės. Jei­gu jos iš­ly­gi­na­mos in­jek­ci­jo­mis, pa­si­tai­ko, kad kar­to­ti ne­be­rei­kia, nes raukš­lės dau­giau ne­be­si­for­muo­ja. Šiaip jau už­pil­dų in­jek­ci­jas rei­kia kar­to­ti bent kar­tą per me­tus.

– Kas le­mia raukš­lių at­si­ra­di­mą, kiek čia svar­bi ge­ne­ti­ka?

– Gam­tos ne­įver­tin­ti ne­ga­li­ma, bet dar yra ir gy­ve­ni­mo bū­das. Iš sa­vo ste­bė­ji­mų ga­liu tvir­tai pa­sa­ky­ti, kad vei­do odai la­bai ken­kia rū­ky­mas. Ne­lie­ka skais­tu­mo, oda de­hid­ra­tuo­ja, pil­kė­ja. Ma­žė­ja vi­ta­mi­no C re­sur­sai, to­dėl at­si­ran­da iš­si­plė­tu­sių ka­pi­lia­rų.

– Da­bar la­bai po­pu­lia­ri eko­lo­giš­ka kos­me­ti­ka. Ką ma­no­te apie jos veiks­min­gu­mą?

– Vi­sa­da sa­kau, kad ge­riau da­ry­ti, ne­gu ne­da­ry­ti, – tai­gi, no­rint tu­rė­ti skais­čią odą, rei­kia ją va­ly­ti, kart­kar­tė­mis nu­šveis­ti ir tep­ti kre­mais. Gal­būt svar­biau net­gi ne ko­kias prie­mo­nes pa­si­rink­si, bet kaip tvar­kin­gai ir nuo­lat jas nau­do­si. Da­ry­da­mas pro­ce­dū­rą tu­ri są­mo­nin­gai su­vok­ti, ką da­rai. Ne­iš­min­tin­ga šveis­ti odą ka­vos tirš­čiais (nors tai ir eko­lo­giš­kas bū­das) prieš tai jos ne­iš­te­pus ala­vi­jų ge­liu, nes tai bus tie­siog ne­veiks­min­ga. Kaip ir tep­ti alie­jais, jei­gu ne­nu­šveis­tas ne­gy­vų ląs­te­lių sluoks­nis, nes tuo­met oda tik su­te­pa­ma. 

Ne vie­na mo­te­ris ste­bi­si, kad jos oda po pa­na­šių pro­ce­dū­rų pra­ra­do žvil­ge­sį. Vėl­gi sa­ko­ma, kad štai, gir­di, mū­sų mo­čiu­tės ap­si­ei­da­vo be kos­me­ti­kos sa­lo­nų, tep­da­vo vei­dą iš­rū­go­mis ir tu­rė­jo skais­čią odą. Bet prin­ci­pas tas pats – iš­rū­gos yra pie­no rūgš­tis, tai­gi odos švei­ti­mas. Rei­kia tu­rė­ti daug ži­nių, taip pat ir apie alie­jų nau­do­ji­mą kos­me­ti­ko­je, ku­ris at­ėjo iš ajur­ve­dos mo­ky­mo. Pa­vyz­džiui, žie­mą ne­tin­ka ko­ko­sų alie­jus, nes šal­do. Yra daug sub­ti­ly­bių. Ma­nau, vien eko­lo­giš­ka kos­me­ti­ka be ati­tin­ka­mo gy­ve­ni­mo bū­do ir­gi ne­pa­da­rys ste­buk­lų.

– Ste­buk­lų tur­būt ap­skri­tai ne­bū­na?

– Bū­na. Jei žmo­gus nu­ta­ria, kad no­ri jau­nai, gra­žiai at­ro­dy­ti, ge­rai jaus­tis, jis pra­de­da my­lė­ti sa­ve. Tai ir yra di­dy­sis ste­buk­las. Svar­bus ne pats kre­mas, bet su ko­kiu po­žiū­riu tu jį te­pie­si, kuo ir kaip gy­ve­ni. Rei­kia ge­rai jaus­tis ir iš­mok­ti pri­im­ti kiek­vie­ną sa­vo gy­ve­ni­mo tarps­nį, bet oda tu­ri bū­ti pri­žiū­rė­ta ir gra­ži vi­sa­da. Nes ji – mū­sų vi­daus veid­ro­dis, tai, ko or­ga­nai ne­ga­li pa­ša­lin­ti pa­tys, jie iš­me­ta per odą. Pri­žiū­rė­ta oda tu­rė­tų bū­ti kiek­vie­nos mo­ters sie­kia­my­bė. Ar gro­žio pro­ce­dū­ros bus at­lie­ka­mos na­mie, ar kos­me­ti­kos sa­lo­ne – in­di­vi­du­a­lu. Tik ne­rei­kė­tų ti­kė­tis, kad in­jek­ci­jos ga­li tap­ti jau­nys­tės šal­ti­niu, nes tai tik vei­do for­mos ko­rek­ci­ja.

– Bet tur­būt da­bar­ti­nė­je var­to­ji­mo vi­suo­me­nė­je ti­ki­ma­si bū­tent ši­to – grei­to re­zul­ta­to?

– Grei­to re­zul­ta­to ga­li ti­kė­tis ta­da, kai yra aiš­ki pro­ble­ma. Pa­vyz­džiui, tu­ri pyk­čio raukš­lę – ją ga­li­ma iš­ly­gin­ti in­jek­ci­ja. Kaip sa­kė vie­na ma­no dės­ty­to­ja, „bū­ki­te ge­ros, tik ne­ša­lin­ki­te vy­rams juo­ko raukš­lių, nes jie taip re­tai juo­kia­si, o mo­te­rims, kai ly­gi­na­te kak­tą, pa­li­ki­te ga­li­my­bę at­ro­dy­ti nu­ste­bu­siomis – pa­kel­ki­te an­ta­kius, nes vy­rai ne­ži­nos, ka­da jas sa­vo po­el­giu nu­ste­bi­no“. Gy­dy­to­jas kar­tu tu­ri bū­ti psi­cho­lo­gas, jis ne­dir­ba me­cha­niš­kai, o ban­do su­vok­ti, ko­kios pa­gal­bos žmo­gui iš tik­rų­jų rei­kia. Ma­no tak­ti­ka – su­leis­ti la­bai ne­di­de­lius už­pil­dus, kad tai at­ro­dy­tų tik ta­vo pa­ties pa­stan­gos, o ne es­te­ti­nės me­di­ci­nos nuo­pel­nas.

– Ar pa­čiai te­ko iš­ban­dy­ti mi­nė­tų gro­žio pro­ce­dū­rų po­vei­kį?

– Taip, pir­mą kar­tą, kai bu­vo pa­da­ry­ta bo­tu­li­no tok­si­no in­jek­ci­ja, vai­kai man pa­sa­kė, kad jau ne­be­mo­ku pyk­ti. Raukš­lė, ku­ri su­si­da­ro su­si­rūs­ti­nus, iš­ny­ko. Hia­lu­ro­no rūgš­ties in­jek­ci­jas daž­niau­siai da­rau­si mo­ky­mo pro­ce­se, mes su ko­le­go­mis vie­ni ki­tiems esa­me mo­de­liai. Jei vei­de įsi­rė­žia raukš­lė, ma­nau, ją rei­kia pa­ša­lin­ti, nes ji mū­sų ne­puo­šia, ta­čiau tai rei­kia da­ry­ti su mei­le sau.