Dažnai sunkias traumas vaikai patiria dėl netinkamos tėvų ar kitų suaugusiųjų priežiūros.
Su Santariškių klinikų Plastinės rekonstrukcijos centre dirbančiu docentu Vytautu Tutkumi kalbamės apie metams bėgant besikeičiantį traumų pobūdį.
- Kaip kito traumų dinamika per pastaruosius kelis dešimtmečius?
- Prieš kelis dešimtmečius dažniausiai tekdavo susidurti su galūnių amputacija. Tiesa, traumos įvykdavo ne tik buityje. Šiandien tokių sunkių traumų skaičius sumažėjo keliskart, bet jų vietą užėmė kitos. Per metus sulaukdavome apie dviejų šimtų pacientų nukirstomis ar nutrauktomis galūnėmis. Šiuo metu tokių nelaimingų atsitikimų aukų sulaukiame tik apie trisdešimt. Kodėl skaičius taip pakito, sunku pasakyti. Galbūt įrankiai pasidarė saugesni arba tai galėjo lemti medžio apdirbimo pramonės sumažėjimas.
- Žmonės dirbdami buities darbus dažnai nesusimąsto apie galimus pavojus. Kokie įrankiai ar prietaisai yra pavojingiausi?
- Seniau pagrindiniu susižalojimų įrankiu tapdavo stacionarus diskinis pjūklas, liaudiškai vadinamas „zeimeriu“. Dabar gydytojai vieną po kito priima nemokančius tinkamai naudoti kampinio šlifuoklio. Žmonės ima šį prietaisą, skirtą metalui bei akmeniui pjauti, ir pritaiko medžio pjovimui. Jokiose instrukcijose neparašyta, kad kampinis šlifuokis tam skirtas. Taip, tai labai patogu, nes prie medžio galima „prieiti“ iš visų pusių, bet... Kas tuomet įvyksta? Medžio pjūklas turi didelius dantis. Jei jie kažkur užstringa, prietaisas su didžiule jėga yra tiesiog „išlupamas“ iš rankų, o toliau – susipjaustomi visi pirštai. Tokių pacientų dabar vos ne kas antras. Tai nėra tiksli statistika, tačiau bendras įspūdis toks.
- Į centrą dažnai atvyksta ir vaikai. Su kokiais sužeidimais ir dėl kokių priežasčių?
- Dažnai sunkias traumas jie patiria dėl netinkamos tėvų ar kitų suaugusiųjų priežiūros. Klasikinė, sakyčiau net kvaila, vaikų trauma – vienas laiko pliauską, kitas kapoja. Dar kurį laiką labai populiaru buvo į duris dėti stiklus. Tad vaikų, susižalojusių stiklo duženomis, sulaukdavome nemažai. Nepagalvojama, kad duryse esantis stiklas turėtų būti nedūžtantis arba plastikinis. Taip pat šiuo metu dažnai pasitaikančios traumos patiriamos dėl suaugusiųjų neapgalvoto sprendimo patikėti vaikams žoliapjoves. Tačiau neatsargūs ne tik vaikai, pasitaiko, kad ir suaugusieji sumąsto pakrapštyti šį veikiantį prietaisą ir susižaloja. Prietaisų keliami garsai iš pradžių baugina žmones. Vėliau, kai apsiprantama, imamasi neapgalvotos rizikos. Savisaugos instinktas tarsi išgaruoja.
Svarbu žinoti
Be pavojingų medžio ar kitų medžiagų apdirbimo prietaisų ar žoliapjovių pavojų kelia ir kur kas paprastesni kasdieniai įrankiai ar buities prietaisai.
Jei įsipjovėte, būtina išvalyti žaizdą antiseptiku ir uždėti sterilų tvarstį, kad būtų sustabdytas kraujavimas ir į žaizdą nepatektų infekcija. Įsipjovus negalima ilgai laikyti žaizdos po vandens srove. Tai tik trukdo kraujui sukrešėti ir padidina kraujavimą.
Jei patyrėte nudegimą, pakiškite sužalotą vietą po šalto vandens srove ir palaikykite. Po to žaizdą patepkite medicinine priemone skirta pirmajai pagalbai nudegus. Jei skausmas labai stiprus išgerkite skausmą malšinančių ir antihistamininių vaistų. Žaizdos negalima tepti aliejumi ar spausti pūslių.
Susižalojimai elektros srove – viena pavojingiausių buitinių traumų. Organizmo audiniuose yra daug vandens, tad elektros srovė lengvai pažeidžia organus ir sukelia nudegimus. Sutrinka širdies, kvėpavimo ir nervų sistemos veikla. Nukrėtus elektrai būtina prietaisą iš elektros lizdo. Jei smūgis buvo nestiprus, nukentėjusysis neprarado sąmonės, reikia jį paguldyti, šiltai apkloti, duoti raminamųjų vaistų. Jei žmogus po sužalojimo prarado sąmonę, būtina iškviesti greitąją pagalbą. Kol ji atvyks – stengtis atgaivinti.
