„Juslingasis“ penketukas
Tradiciškai išskiriami penki pojūčiai: klausos, regos, skonio, uoslės ir lytėjimo. Kartais intuiciją vadiname šeštuoju pojūčiu, tačiau šįkart kalbėsiu apie tradicinį kūniškąjį pojūčių penketuką.
Viena vertus, pojūčiai funkcionuoja savarankiškai: skonis nelygu kvapui, vaizdas –garsui. Vis dėlto realybėje retai pavyksta išpinti pojūčių pynę į atskiras „kasas“, o ir reikalo nėra. Ant vaisvandenių gėrimo buteliuko skaitome „apelsinų skonio“.
Formaliai, skonis gali būti tik rūgštus, kartus, saldus arba sūrus (įvairiomis proporcijomis). Sakydami, kad gėrimas yra apelsinų skonio, mintyje turime greičiau kvapą, o ne skonį. Jei gėrimas bus „teisingos“ oranžinės spalvos, kvepės gaiviu citrusu ir skoniu primins sultingą saldžiarūgštį apelsiną (jo iliustracija dėl „viso pikto“ puikuosis etiketėje), mes galėsime lengvai įsivaizduoti, jog geriame kuo tikriausias apelsinų sultis.
Žongliravimas pojūčiais, jų sukeitimas vietomis, tikslingas grupavimas – ne vien rinkodaros specialistų triukas. Mes tai darome patys, tiesa, dažniausiai nesąmoningai.
Ką jautėme, būdami maži?
Kūdikio pasaulis – nesibaigiantis įvairiausių pojūčių šaltinis. Iš pradžių jų vardų nežinojome. Ilgainiui išmokome įvardinti tai, ką jaučiame, tačiau dalis pojūčių liko nesuklasifikuoti, bevardžiai ir pamažu nuslydo užmarštin. Anot neurologės Daphne Maurer, visiems kūdikiams būdingas sinestezijos fenomenas.
Sinestezija – tai neurologinis reiškinys, kai tam tikri pojūčiai susilieja į vientisą srautą. Sinestezijos veikiamas žmogus gali matyti spalvotus skaičius (pavyzdžiui, ketvertas – visada žalias, o penketas – raudonas), o išgirdęs vieną ar kitą žodį pajusti specifinį skonį burnoje (pavyzdžiui, išgirdus žodį „kontrolė“ juntamas mėtinis saldumas burnoje). Nustatyta, kad stimuliuojant naujagimių klausą suaktyvėja smegenų sritys, atsakingos ne tik už klausą, bet ir už regą. Kitaip tariant, klausydami muzikos kūdikiai realiai mato tam tikras spalvas arba vaizdinius.
Panašus pojūčių susipynimas būdingas ir kitoms juslėms. Tiesa, daugumai žmonių sinestezija pamažu išnyksta (arba labai stipriai susilpnėja) per pirmuosius gyvenimo metus. Mums ir toliau antradienis gali asocijuotis su geltona spalva, o ketvirtadienis – su žalia, tačiau šis suvokimas pasitraukia į vaizduotę, realios spalvos mes nematome. Vis dėlto vidutiniškai vienam iš dvidešimt trijų žmonių sinestezija lieka visam gyvenimui.
Dovana ar sutrikimas?
Sinestezija – mįslingas fenomenas. Šią neurologinę būseną galima vienareikšmiškai diagnozuoti, tačiau ji nelaikoma psichiniu sutrikimu (nors kai kuriems žmonėms ji gali neatrodyti itin maloni). Su sinestezija galima kuo puikiausiai gyventi ir netgi ja mėgautis. Dauguma tokių žmonių tvirtina, kad šios savo ypatybės tikrai neatsisakytų.
Sinestezija itin praverčia kūryboje. Daug kūrybiškų, tačiau sinestezijos neturinčių žmonių bando pažadinti sinestezijos galias, bandydami įsivaizduoti, koks būtų pasaulis, jei pojūčiai susilietų. Ištirta, jog sinesteziją turėjo daug žymių menininkų: Alexeandr Scriabin, Nikolai Rimsky-Korsakov, Vladimir Nabokov, Virginia Woolf, Charles Baudelaire, James Joyce, William Faulkner ir daugelis kitų.
Įdomu tai, kad sinesteziją turintys žmonės dažnai tvirtina ilgai nesupratę, jog šia savo savybe išsiskiria iš kitų. Galima visą gyvenimą manyti, jog tam tikrus garsus natūraliai palydi atitinkamos spalvos. Ir tai visai nenuostabu: jeigu gyvenimo pradžioje visi patiriame sinesteziją, toks pojūčių susiliejimas atrodo natūralus mūsų prigimčiai.
Visgi, pasitaiko išties unikalių, keistų sinestezijos atvejų. Pavyzdžiui, egzistuoja personifikacinė sinestezija, kurią patiriantis žmogus suvokia skaičius (raides ar natas) kaip asmenybes. Tarkime, vienas asmuo tvirtino, kad skaičius keturi – sąžiningas sutvėrimas, o štai trejetu negalima pasitikėti, skaičius devyni – tamsus, grakštus, aukštas džentelmenas, raidė i – lengvabūdė, k – moteriška, rami, stabili ir t. t. Čia reikia nepamiršti, kad tokiems žmonėms pojūčių susiliejimas – tai ne momentinis vaizduotės blyksnis, o realus išgyvenimas. Galima tik pafantazuoti, kaip pasaulį suvokia įmantrios formos sinesteziją turintis žmogus.
Kaip išsigydyti pojūčių tinginystę?
Pojūčių tyrinėtojai teigia, kad sinestezija gali būti paveldima, jie aiškina neurologines bei fiziologines šio fenomeno priežastis. Tačiau, pasak žymiojo rašytojo Johanno Wolfgango von Goethe‘s, „galime bergždžiai knaisiotis, bandydami suprasti, kas slypi už tam tikro fenomeno, nors pats fenomenas yra atsakymas“.
Pojūčių susiliejimas, ar būtų savaiminis, ar pagimdytas vaizduotės, rodo, koks mįslingas, įvairus ir nuostabą keliantis yra pojūčių pasaulis. Rašytojos Diane Ackerman žodžiais tariant, „daug žmogaus gyvenimo praslenka patogiai, tačiau pojūčiams apsiblausus“. Jei norime atsiverti žaižaruojančiam pojūčių pasauliui ir gyventi iš tiesų juslingai, reikia netingėti save truputėlį stumtelėti – pažadinti vaizduotę ir sąmonę klausantis, skanaujant, lytint, regint, uodžiant. Apsipratimas tarsi per stora „oda“ – slopina pojūčius ir juos niveliuoja.
Kodėl nepažaidus su juslėmis, kodėl kartkartėmis nesukeitus jų vietomis arba nesujungus? Galbūt tokiu būdu atrasime, kad muzika gali būti skani, lytėjimas – melodingas, o spalvų galima klausytis.
Naujausiame žurnalo „Aš ir psichologija“ numeryje skaitykite:
Jei gyventi, tai skristi
Pokalbis su dainininke Gintare Jautakaite
Sprendimų priėmimas
Kaip išreikšti savo nuomonę, kad būtum išgirstas
Seksualiniai vaikų žaidimai
Kai vaikai žaidžia gydytojus ir ligonius
Kam reikalingos baisios pasakos?
Straipsnis apie „geras“ ir „negeras“ pasakas
Lyčių dvikova kasdienybėje
Ką moterims ir vyrams dera žinoti vieniems apie kitus
Kas per paukštė ta anyta?
Patarimai nesutariančioms marčioms ir anytoms
Pasroviui ar prieš srovę?
Tikras ir išvirkščias konformizmas
Akistata su gyvenimu
Interviu su atkakliuoju Šarūnu Narbutu
Rašymo dovana
Savų minčių atspindėjimo menas
Sužinok, kas tu per grybas!
Juokingas testas.
Galia keisti mintis
Straipsnis apie kognityvinę ir elgesio terapiją
Pamąstymai apie kūną
Kelionės priemonė – kūnas, tikslas – gyvenimas
Kai pojūčiai susilieja
Mįslingas sinestezijos fenomenas
Kinas, kurį reikia suprasti
Artėjant „Scanoramos“ festivaliui
Septynios vienatvės
Izoliacija nuo aplinkos ir vienatvė yra skirtingi dalykai
