Dažniausiai širdis prisimenama tada, kai iš baimės ar laimės, sunkiai dirbant ar sportuojant ji pradeda smarkiau tuksėti. Jautresni žmonės gali jausti padažnėjusį ar suretėjusį širdies ritmą įkvėpdami ir iškvėpdami. Tai - įprastas fiziologinis reiškinys.
Sveiki žmonės širdies plakimo svyravimus nuo 40 iki 160 kartų per minutę paprastai toleruoja nesunkiai. Kitaip atsitinka, kai ramiai plakusi širdis staiga suspurda ir lyg trumpam sustoja. Tokie jutimai gali rimtai išgąsdinti ir “širdimi” nesiskundžiantį asmenį.
Trumpalaikius širdies ritmo sutrikimus gali jausti žmonės, geriantys daug kavos, alkoholio, rūkantys, pervargę ar susinervinę. Labai dažnai nestipriais “širdies permušimais”, sunkumu krūtinėje ar silpnumu skundžiasi ir pradėjusieji aktyviau sportuoti.
Širdies ritmo sutrikimų priežastimi gali būti:
širdies koronarinė liga,
reumatinės širdies ydos,
arterinė hipertenzija,
miokardo infarktas,
skydliaukės ligos,
širdies perkrovos,
apsinuodijimas vaistais.
Neritmiškai plakant širdžiai, jos ertmėse gali susiformuoti krešulių. Jie, „nukeliavę” į smulkias plaučių ar galvos smegenų kraujagysles ir jas užkimšę, gali sukelti smegenų insultą ar plaučių trombozę. Todėl pajutę neritmišką širdies plakimą sergantieji širdies ligomis, turintieji padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, privalėtų kreiptis į gydytoją. Širdies ritmo sutrikimus geriausia gydyti žinant jų priežastį.
Kai organizme trūksta kalio bei magnio, net vartojami tam tikriems širdies ritmo sutrikimams, širdies nepakankamumui gydyti, šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai taip pat gali pabloginti širdies veiklą.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad, pavyzdžiui, kai žmogus su maistu gauna per mažai kalio, valgomosios druskos vartojimas skatina kraujospūdžio padidėjimą ir hipertenzijos vystymąsi. Todėl jaučiantiesiems širdies ritmo sutrikimus bei turintiems padidėjusį kraujospūdį nereikėtų valgyti sūraus maisto, kuo daugiau reikėtų vartoti kalio turinčių natūralių produktų, o valgomąją druską keisti kalio druska.
Kalis gyvybiškai svarbus lygiųjų ir skersaruožių raumenų veiklai, angliavandenių apykaitai, nervinių impulsų perdavimui į centrinę nervų sistemą, normaliam širdies darbui. Todėl paros maisto davinyje turėtų būti ne mažiau kaip 3-4 g kalio. Kadangi jo trūkumui ypač jautrūs sergantieji širdies ligomis, tokie žmonės per dieną turėtų gauti ne mažiau kaip 6 g kalio. Jo daugiausia yra šviežiose daržovėse ir vaisiuose, piene ir mėsoje.
Daug fiziškai dirbantys bei aktyviai sportuojantys žmonės su prakaitu netenka daugiau kalio ir magnio. Ypač greit jų trūkumą pajunta pasiryžusieji per labai trumpą laiką numesti svorio, kadangi apriboja mitybą, pradeda aktyviai sportuoti. Tada net ir iki tol buvę sveiki bei žvalūs asmenys pajunta greitą nuovargį, raumenų silpnumą ir „širdies permušimus”. Todėl ir paaugliams, ir vyresnio amžiaus sulaukusiems ar dietų besilaikantiems asmenims rekomenduojama vartoti sveikatą stiprinančių kalio ir magnio preparatų.
