Lankydamasi Australijoje besišypsanti C. Spurgin nusifotografavo paplūdimyje, iki čiurnų įsibridusi į Koralų jūros vandenį. Tačiau ji neišdrįso pasidalyti šia nuotrauka socialiniame tinkle „Instagram“, nes ant jos pilvo matėsi raudonos dėmelės. Ji dar nebuvo pasirengusi paaiškinti visiems, kad serga psoriaze, rašo health.com savo rubrikoje „Misdiagnosed“, kurioje pristatomos tikros istorijos apie klaidingai diagnozuotas ligas.
Psoriazė yra odos liga, kai pernelyg aktyvi imuninė sistema skatina odos ląsteles atsinaujinti kur kas greičiau, negu jos turėtų. Paprastai odos ląstelės atsinaujina maždaug per mėnesį, bet sergant psoriaze šis procesas trunka tik tris ar keturias dienas. Žuvusios odos ląstelės pradeda kauptis odos paviršiuje, todėl oda atrodo pleiskanota ir tarsi padengta žvyneliais. Psoriazės simptomai išryškėja tarp 15 ir 25 metų.
Paslaptingos žymės
Viskas prasidėjo nuo keisto bėrimo ant C. Spurgin juosmens ir nugaros. Ji manė, kad dėmelės galėjo atsirasti nudegus saulėje ir kad po kurio laiko jos savaime išnyks. Tačiau kai taip nenutiko, Anglijos Esekso grafystėje gyvenanti mergina kreipėsi į savo šeimos gydytoją.
Iš pradžių jis diagnozavo C. Spurgin vabzdžių įkandimus. „Suprantu, kodėl jis taip nusprendė, nes ant mano kūno buvo daug mažų raudonų taškelių“, – pasakojo ji. Tačiau kai gydytojo išrašytas steroidinis tepalas nepadėjo, ji vėl grįžo konsultuotis. Tuo metu maži raudoni taškai jau buvo virtę didesniais raudonais apskritimais, ir gydytojas įtarė trichofiliją – grybelio sukeliamą odos infekciją.
„Man buvo išrašytas priešgrybelinis tepaliukas, kurį turėjau tepti tris kartus per dieną. Tačiau tepaliuko tūbelė buvo tokia maža, jog toks kiekis nebūtų padėjęs net ir tuo atveju, jei tikrai būčiau apsikrėtusi trichofilija“, – sakė ji.
Vėliau sekusiais mėnesiais C. Spurgin buvo skiriami įvairūs steroidiniai kremai, fungicidiniai tepalai ir drėkinamieji kremai. Tačiau niekas nepadėjo. Maža to, paslaptingas bėrimas pradėjo plisti į kaklą.
C. Sturgin apėmė neviltis. „Nežinojau, kuo sergu, ir kaip gydytis. Tiesiog mačiau bėrimus ir negalėjau nieko padaryti“, – guodėsi ji.
Lūžio taškas
Kartą vaistinėje pirkdama eilinį receptinį tepaliuką C. Surgin palūžo. „Mano oda darėsi vis bjauresnė ir aš tiesiog apsiverkiau, – pasakojo ji. – Vaistininkas nusivedė mane į tarnybines patalpas ir pasakė: „Jums reikia kreiptis į specialistą“.
C. Spurgin paprašė savo gydytojo nusiųsti ją į dermatologijos skyrių Ipsvičo ligoninėje, ir gydytojas sutiko išrašyti siuntimą. „Būtent tuomet sužinojau tikrąją diagnozę, – teigė ji. – Kai kabinete išsirengiau iki apatinių drabužių, slaugė iš karto pasakė: „Jums psoriazė“. Jai pakako žvilgterėti vos sekundę“.
Žinoma, nuo to momento C. Sturgin raudonos žymės stebuklingai neišnyko. Jos dermatologas pasiūlė jai įvairių tepaliukų mėginių, kad nustatytų, kuris jai labiausiai tinka. Kartu jie sudarė tolesnio gydymo planą. Nepaisant to, C. Sturgin pajuto milžinišką palengvėjimą. „Pagaliau bent kažkas žinojo, kas man yra“, – sakė ji.
Nors ji nepyksta ant savo šeimos gydytojo, negalėjusio diagnozuoti jai psoriazės, ji nesupranta, kodėl jis anksčiau nenukreipė jos pas odos ligų specialistą. (Anot Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos, šeimos gydytojas pirmiausia turi pasiūlyti atlikti įvairius tyrimus ir išbandyti jo siūlomą gydymą, kad nustatytų, ar būklė gerėja.)
Gydymo eiga
Netrukus C. Sturgin pradėjo lankyti fototerapiją – gydymą UVB spinduliais, kurie sulėtina odos ląstelių augimą ir prislopina pernelyg aktyvią imuninę sistemą. „Tai šiek tiek priminė soliariumą“, – sakė ji apie šias procedūras, kurias turėjo lankyti tris kartus per savaitę.
Nors ultravioletinių spindulių dozė po truputį buvo didinama, jos būklė negerėjo. „Mano oda buvo tikrai užsispyrusi“, – teigė ji.
Tuomet ji išbandė PUVA vonias - gydymą UVA spinduliais ir psoralenu, kuris padidina odos jautrumą UV spinduliams. Laimė, šis fototerapijos kursas jai padėjo – psoriazė keliems mėnesiams visiškai išnyko. „Pajutau didžiulį palengvėjimą, – sakė ji. – Pasijutau grįžusi prie normalaus gyvenimo“.
Tačiau tuomet vėl atsirado mažų taškelių.
Mokymasis gyventi su psoriaze
Ši kelionė iš tikrųjų padėjo. „Stresas kelia uždegimus, o uždegimai suaktyvina psoriazę, – teigė mergina. – Atostogaudama ir keliaudama gyvenau be rūpesčių. Jaučiausi laiminga ir tai padėjo. Dabar esu grįžusi į Angliją ir mano oda vėl pyksta!“
Tačiau kelionės metu merginą vis dėlto erzino vienas dalykas – tiesmukiški aplinkinių klausimai apie odą.
„Mane visuomet šokiruodavo, kai nepažįstami žmonės prieidavo ir tiesiai šviesiai klausdavo: „Kas jums yra?“ – pasakojo ji. –Tai būdavo suaugę žmonės, bet jie elgdavosi labai tiesmukai“.
Ji visuomet troško išvengti tokio tardymo – žmonės dažnai klausdavo, ar ji serga vėjaraupiais. Tai paskatino ją susikurti „Instagram“ paskyrą, kurioje ji dalytųsi savo patirtimi sergant ir gydantis psoriazę.
„Buvau pavargusi nuo žmonių, kurie klausinėdavo, kas yra mano odai. Pagalvojau, kad kuo daugiau žmonių žinos apie psoriazę, tuo mažiau jų be užuolankų apie ją klausinės“, – pažymėjo ji.
Beje, dabar ji siekia ne tik informuoti apie ligą. „Daug kas man sako: „Tu tokia pasitikinti savimi“, – pasakojo ji. – Noriu, kad ir kiti savimi pasitikėtų, nes čia nėra ko slėpti“.
Psoriazė nėra išgydoma, o tai reiškia, kad tokiems žmonėms kaip C. Spurgin su ja teks gyventi visą likusį gyvenimą. Tačiau C. Spurgin jau yra susitaikiusi su šia diagnoze. „Iš pradžių tiesiog troškau, kad ji dingtų, – sakė ji. – Žiūrėdavau į veidrodį ir verkdavau. Dabar mąstau kitaip: „Ši liga mane lydės visada. Viskas gerai“. Dabar esu kitas žmogus“.
