Liga nustatoma netikėtai
„Didelė dalis pas mus patekusių pacientų toli gražu nieko nejautė ir net neįtarė, kad turi bėdų su inkstais. Čia gana sudėtinga: inkstų neskauda, o problemas netikėtai pastebi šeimos gydytojai, vertindami jų funkcijos rodiklius. Dėl to žmonės vėliau stebisi, sužinoję, kad kreipėsi į nefrologą per vėlai…“ – pasakoja Klaipėdos universiteto ligoninės nefrologė Almina Kasiliauskienė.
Gydytoja primena, kad inkstai yra gyvybiškai svarbi pupelės formos organų pora, įsikūrusi abiejose stuburo pusėse tiesiai po šonkauliais. Pagrindinė jų funkcija – iš kraujo šalinti medžiagų apykaitos atliekas, reguliuoti skysčių, elektrolitų, šarmų-rūgščių pusiausvyrą organizme, kraujo spaudimą. Inkstai išskiria kraujo gamybai svarbius hormonus, palaiko kaulų tvirtumą. Nuo jų priklauso ir optimali mineralinių medžiagų cirkuliacija kraujyje.
„Suskaudus nugarai, galvojama – skauda inkstai. Tačiau tokiais atvejais dažniau nustatomos stuburo patologijos, nugaros raumenų problemos. Kad sutriko inkstų funkcijos, išduoda kiti simptomai: sunkiau išsiskiriantis šlapimas, tinimas, aukštas kraujospūdis, bendras silpnumas, retėjantis širdies dažnis“, – vardina gydytoja.
Ūmus inkstų nepakankamumas gali pasireikšti dėl stiprios dehidratacijos, virusinių ar bakterinių infekcijų, toksinių medžiagų organizme. Lėtinis inkstų nepakankamumas dažniausiai formuojasi dėl inkstų arba kitų, inkstus pažeidžiančių ligų: cukrinio diabeto, ilgametės hipertenzijos, reumatoidinio artrito, taip pat dėl ilgalaikio vaistų vartojimo. Sutrikus inkstų funkcijoms, kraujyje kaupiasi kenksmingos medžiagos, sukeldamos daugybę nepageidaujamų reiškinių.
Sudėtingas gydymas
Senovės ir viduramžių Romoje lėtinis inkstų nepakankamumas buvo gydomas karšto vandens voniomis, sukeliant prakaitavimą ar nuleidžiant kraują. Tačiau tokie gydymo metodai buvo neveiksmingi – žmonės su sutrikusia inkstų funkcija mirdavo. Viskas pasikeitė atsiradus dializei, kuri šiuo metu leidžia gyventi dešimtis metų – net jei inkstai visiškai nebedirba.
Dializių metu kraujas nuo kenksmingų medžiagų apvalomas naudojant specialius aparatus. „Dažniausiai taikoma hemodializė, kai kraujo valymas vyksta ne kūne, bet išorėje, kraujui tekant „dirbtinėmis kraujagyslėmis“. Ji paprastai atliekama gydymo įstaigoje 3 kartus per savaitę po 4 val. Vaikams dažniau taikoma peritoninė dializė, kai kraujas valomas per pilvo ertmę. Dializės tirpalą pacientai turi keisti savarankiškai namuose 3–4 kartus per dieną“, – sako A.Kasiliauskienė.
Kitas gydymo būdas – inksto transplantacija. Anot pašnekovės, Lietuvoje per metus atliekama iki šimto šio organo persodinimo operacijų. „Inkstai transplantuojami dažniausiai iš gyvo arba smegenų mirtį patyrusio donoro, gavus artimųjų leidimą, arba jei žmogus pats buvo išreiškęs tokią valią, – komentuoja nefrologė. – Gera žinia, kad inkstai yra du. Tad kartais pasitaiko atvejų, kai pacientui transplantuojamas artimojo inkstas.“
Įpročiai, kurie kenkia
Gydytoja stebisi, kad net gyvendami informacijos amžiuje, dažnai pamirštame paprasčiausias sveikos gyvensenos taisykles. Viena svarbiausių – gerti pakankamai skysčių. „Rodos, visur skamba tie skaičiukai – 2 litrai vandens, 8 stiklinės per dieną, bet vis tiek išgeriame vieną stiklinę, tada tris puodelius kavos ir vakare galvojame, kodėl skauda galvą… Reikia suformuoti normalų įprotį – nešiotis gertuvę, darbe ant stalo pasistatyti ąsotėlį vandens. Vyresniems žmonėms gerti norisi mažiau, vandenį jiems reikia paduoti“, – primena gydytoja A.Kasiliauskienė.
Didelę žalą inkstams, pašnekovės teigimu, daro vaistų nuo skausmo vartojimas. „Visos šitos grupės vaistų – nuo galvos, sąnarių, raumenų skausmo – ilgalaikis maksimalių dozių vartojimas trikdo inkstų funkcijas. Liūdna, kad žmonės ne kineziterapijos mankštas lanko ar imasi reabilitacinių priemonių, bet renkasi lengviausią kelią – vartoti nuskausminamuosius“, – apgailestauja nefrologė.
Dar vienas inkstams kenkiantis veiksnys, anot gydytojos, – abejingumas kraujospūdžiui: „Tokiu atveju jau žmonės stebisi: kaip aš gersiu kraujospūdį reguliuojančius vaistus tarsi senolis… O kraujospūdį reguliuoti svarbu. Tai yra geras inkstų veiklos indikatorius.“
Nefrologai vis dažniau sulaukia jaunų sportuojančių žmonių. „Tai skamba kaip alogizmas – sportuoju, o inkstai blogai veikia. Bet pasigilinę, „patardę“ pacientus, išsiaiškiname, kad jie, pavyzdžiui, vartoja raumenų masę auginančius, papildomų proteinų turinčius papildus ir kitus inkstus apkraunančius preparatus“, – sako A.Kasiliauskienė.
Prognozės gerėja
Nors inkstų ligos – rimtos ir sunkiai gydomos, medikė džiaugiasi, kad dideli pokyčiai medicinoje pacientams leidžia gyventi vis kokybiškiau. „Mes ėjome septynmyliais žingsniais ir smarkiai užaugome: tiek specialistai, tiek apskritai valstybė. Šiuo atveju negaliu būti kritiška: daug kas šiandien kompensuojama, teikiamos pavėžėjimo paslaugos, kad tik sunkiai sergančių pacientų dalia būtų lengvesnė“, – kalba A.Kasiliauskienė.
Vis dėlto medikė pataria nepamirši prevencijos: reguliariai kasmet kreiptis į šeimos gydytoją atlikti kraujo, šlapimo, kreatinino tyrimus, pasimatuoti kraujospūdį, atlikti vidaus organų echoskopiją. „Tai neskausmingos, paprastos procedūros. Tik turiu vieną pastebėjimą: visuomet prašome pacientų echoskopuotis ateiti pilna pūsle. Bet tai nereiškia, kad litrą vandens reikia išgerti šalia kabineto ir ateiti teliūškuojančiu skrandžiu. Norime visiems priminti, kad skrandis su šlapimo pūsle tiesioginio ryšio neturi“, – šypsosi nefrologė.
Verta žinoti
Inkstams naudingi produktai:
- Vanduo palaiko gerą inkstų darbą.
- Spanguolės pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, turi vitamino C.
- Citrusiniai vaisiai neleidžia susidaryti akmenims.
- Moliūgai, vitaminas E pasižymi antioksidaciniu poveikiu.
- Morkos padeda iš šlapimtakių pašalinti akmenis.
- Grūdiniai produktai – B grupės vitaminai svarbūs inkstų veiklai.
- Žalumynai praturtina organizmą vitaminu A, padeda tirpinti akmenis, saugo nuo inkstų dieglių.
- Arbūzai tirpdo druskas inkstuose, varo šlapimą.
