– Viena chirurgijos sričių, kurioje specializuojatės, yra pilvo išvaržų chirurginis gydymas. Papasakokite plačiau, kaip pasitelkdama laparoskopą, atliekate pilvo sienos ir kitas išvaržų operacijas?
– Pilvo sienos, kirkšnies išvaržos operacijos – vienos dažniausiai operacijų, atliekamos dienos ir stacionarinės chirurgijos sąlygomis. Jų Lietuvoje per metus padaroma apie aštuonis tūkstančius. Šiuo metu tam vis dažniau taikomas minimaliai invazyvus gydymo metodas, padedantis išvengti stipraus pooperacinio skausmo, trumpinantis pacientų gydymo stacionare trukmę. Todėl minėtos operacijos vis dažniau atliekamos dienos chirurgijos centruose.
Laparoskopinės operacijos metu daromi maži, nuo vieno iki dviejų centimetrų, pjūviai, pro kuriuos specialių instrumentų ir įvestos kameros pagalba apžiūrima pilvo ertmė ir atliekamos manipuliacijos. Išvaržos (kirkšnies, šlaunies, pilvo sienos) operacijos metu išvaržos defektas ne tik užsiūnamas, tačiau ir pilvo sienai sustiprinti yra naudojami specialūs tinkleliai. Jie pasaulio rinkoje taip pat tobulėja, tampa vis lengvesni, labiau prisitaiko prie žmogaus anatomijos. Po operacijos žmogus tinklelio nejaučia, tačiau jis padeda išvengti išvaržų atkryčio.
– Chirurgo darbe kaip vieną dažnesnių operacijų įvardinote laparoskopinę cholecistektomiją (tulžies pūslės pašalinimo operaciją). Kas sukelia akmenų ir polipų formavimąsi tulžies pūslėje?
– Akmenų formavimąsi lemia per didelė cholesterolio, bilirubino koncentracija tulžyje, taip pat tulžies sąstovis pūslėje. Dėl to formuojasi cholesterininiai (geltonos spalvos) ir pigmentiniai (rudos, juodos spalvos) akmenys, kurie gali būti nuo smulkios kruopos iki keturių penkių centimetrų dydžio. Dažniausi rizikos veiksniai yra nutukimas, moteriška lytis, daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčio maisto vartojimas. O taip pat ir skaidulinio maisto nevartojimas, cukrinis diabetas, hormonų balanso sutrikimai, nėštumas, amžius.
Polipai dažniausiai yra gerybiniai, juos gali sukelti besikartojantys uždegimai, nenormalus ląstelių augimas. Juos reikėtų stebėti atliekant planinius ultragarso tyrimus. Polipams didėjant, rekomenduojamas operacinis gydymas.
– Kokie veiksniai lemia didesnį moterų sergamumą tulžies pūslės akmenlige?
– Dažnesniam moterų sirgimui tulžies pūslės akmenlige įtakos turi didesnė estrogeno koncentracija kraujyje. Šis hormonas didina tulžies prisotinimą cholesteroliu bei pakeičia tulžies rūgščių sudėtį, taip skatindamas akmenų susidarymą.
– Dirbdama Skubios pagalbos skyriuje susiduriate ir su ūminio pankreatito diagnoze. Kokios dar priežastys, be ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu, sukelia šią ligą?
– Taip, ūmus pankreatitas nėra tik alkoholio sukelta liga. Kita dažniausia kasos uždegimo priežastis yra mechaninė, kuomet bendras tulžies latakas yra užkemšamas migravusiais iš tulžies pūslės akmenimis. Rečiau pasitaikančios priežastys gali būti tam tikrų vaistų naudojimas, virusinės bei onkologinės ligos, nesubalansuoto maisto vartojimas, traumos, komplikacijos po operacijų bei idiopatinės (nežinomos) kilmės.
– O kaip diagnozuojamas ir gydomas urgentinis pankreatitas?
– Diagnostikoje gydytojas remiasi klinikiniais simptomais: skausmas „duobutėje“ (epigastriumo srityje), po abiem šonkaulių lankais, kuris plinta į nugarą, dažnai sunkiai numalšinamas geriamaisiais vaistais nuo skausmo, pykinimas ir vėmimas, dingęs apetitas, vėliau gali atsirasti karščiavimas. Laboratorinių tyrimų metu galime matyti padidėjusio kasos fermento koncentraciją kraujyje (lipazės arba amilazės). Esant tulžies latakų užsikimšimui būna padidėjusi bilirubinų ir kepenų fermentų koncentracija kraujyje, taip pat galime matyti padidėjusius uždegiminius rodiklius.
Taikomi vaizdiniai tyrimo metodai: ultragarsas ir kompiuterinė tomografija.
Chirurginis gydymas ūmaus kasos uždegimo metu taikomas ypač retai. Išskyrus mechaninių priežasčių sukeltą kasos uždegimą, kuomet reikalinga atlaisvinti užsikišusius tulžies latakus ir atnaujinti tulžies bei kasos sulčių tekėjimą, pašalinant akmenis, įvedant specialius stentus. Šias procedūras endoskopijos būdu atlieka gydytojai endoskopuotojai.
– Jei pacientas susirgo ūmiu kasos uždegimu, kokių pasekmių jo sveikatai ateityje gali sukelti ši liga?
– Esant sunkiam kasos uždegimui, vėlesnėse ligos stadijose gali atsirasti komplikacijų: formuotis kasos nekrozė, kai apmiršta kasos audinys, susiformuoti skysčio sankaupos – abscesai (pūliniai). Ir kai skiriant adekvatų gydymą antibiotikais būklė negerėja, šias sankaupas gali tekti drenuoti.
Atvira kasos operacija ūmaus uždegimo metu atliekama išskirtiniais atvejais. Dažniausiai taikomas konservatyvus gydymo metodas: adekvati skysčių terapija, elektrolitų balanso korekcija, nuskausminamieji medikamentai.
Dažnai kartojantis uždegimams (nenustojus vartoti alkoholio, tęsiant blogą mitybą), pacientas vėliau serga vadinamuoju lėtiniu pankreatitu.
Kasa lėtinio pankreatito metu perauga jungiamuoju audiniu ir neatlieka savo funkcijos. Dėl to nuolat reikia vartoti kasos fermentus, analgetikus, vaistus nuo pykinimo. Atsiranda ir lėtinės komplikacijos: krenta svoris, atsiranda viduriavimas, susergama diabetu, nes kasoje sutrinka insulino gamyba, gali formuotis onkologinė liga.
