– Minėjote, kad nuo vaikystės svajojote tapti gydytoja. Kaip tėvų, kurie abu yra žymūs gydytojai (Jolanta Česienė ir Alvydas Česas), pavyzdys formavo jūsų meilę medicinos profesijai?
– Mes visi trys vaikai nelabai turėjome įsivaizdavimų, kad egzistuoja kitokios profesijos. Viskas šeimoje nuo ryto iki vakaro buvo apie mediciną: į namų telefoną skambina pacientai, mama ar tėtis atsiliepia ir praleidžia laisvalaikį atsakinėdami į jų klausimus. Mums atrodė, kad taip ir turi būti.
Mane visą laiką žavėjo onkologų ryšys su pacientu: mes kartu su jais švenčiam vaikų vestuves, džiaugiamės gimusiais anūkais. Be abejo, žavi dar ir tai, kad onkologija yra viena sparčiausiai tobulėjančių medicinos sričių. Kai dar prieš penkiolika dvidešimt metų onkologinė diagnozė buvo nuosprendis, šiais laikais pacientai gyvena ir jie gyvena ilgai, nes nemažai atvejų onkologinė diagnozės yra tiesiog lėtinės ligos diagnozė.
Lygiuotis į tėvus nėra paprasta. Jie buvo tie, kurie baigė mokslus pačiais aukščiausiais pažymiais, pačiais geriausiais įvertinimais. Visą laiką norėdavosi pasitempti, padaryti viską geriau negu gerai. O iš kitos pusės – tu visada gali eiti, klausti šimtus kartų ir tau visada bus atsakyta. Tiesą sakant, aš esu tokia, kokia esu, ne tik dėl tėvų, bet ir dėl viso mūsų kolektyvo: kolegos visada yra pasiruošę padėti, pasisodinti šalia, atversti knygą, parodyti, kur būtent pasiskaityti. Tai taip ir užaugino mane visi kartu šiame skyriuje.
– Onkologinė diagnozė vis dar asocijuojasi su baisiu nuosprendžiu. Tačiau, kaip minėjote, yra atvejų, kai vėžys yra tiesiog lėtinė liga. Tam turbūt įtakos turi ir atsirandantys nauji medikamentai?
– Aš atėjau į onkologiją geru laiku, kai turime daugiau medikamentų, ne tik tą senąją primityviąją chemoterapiją, kuri tikrai ir dabar neužleidžia vietos gydant tam tikras ligas. Mūsų, onkologų, gydymo įrankiai yra chemoterapija, hormonų terapija ir naujosios terapijos: taikinių terapija bei imunoterapija. Aš jau atėjau tokiu laiku, kai ne tik nuvažiuojame į tarptautinius kongresus pavarvinti seilę, kaip pasaulis gydo pacientus, bet ir patys turime prieinamą gydymą. Tikrai nemažai medikamentų yra ir kompensuojami. Turime imunoterapijos preparatų ir galime pacientui taikyti personalizuotą mediciną.
Atsižvelgdami į tam tikrą genetinį profilį, įvairias genetines mutacijas, skirti būtent tam pacientui ir tam ligos tipui pritaikytą gydymą. Žodžiu, tik spėk mokytis, o mokytis šitoje srityje turi nuolat. Žinoma, išgyvenamumas kur kas – kartais – yra didesnis negu buvo prieš dešimtį metų.
– Kokius mokslo pažangos metodus ir naujus chemoterapinius gydymo būdus bei medikamentus taikote savo praktikoje?
– Tai būtų jau minėti personalizuotos medicinos metodai – pritaikyti tam tikroms mutacijoms – imunoterapiniai vaistai, taikinių terapijos vaistai, kurie veikia ne visas vėžines ląsteles, bet tam tikras. Be to, sukelia kur kas mažiau šalutinių reiškinių negu paprasta chemoterapija, didėja ligos išgydymo tikimybė, išgyvenamumas.
– Pirmąjį gegužės ketvirtadienį minėjome Euromelanomos dieną. Nepaisant prevencinių kampanijų, odos vėžio ir melanomos atvejų nemažėja. Papasakokite prašau, kaip galėtume išvengti šios grėsmingos ligos?
– Euromelanomos dieną minėjome ir mūsų ligoninėje. Dvi dienas gydytojai dermatologai priiminėjo pacientus vien tik dėl šito tikslo. Na, o pagrindiniai būdai siekiant išvengti piktosios melanomos ir pažengusios jos stadijos yra tiktai tikrinimasis – kartą per metus visiems baltaodžiams. Jei jūsų oda šviesi, reikia atvykti pas gydytoją dermatovenerologą, kad jis apžiūrėtų visus esamus apgamus, visus darinius. Taip pat kiek įmanoma reikia vengti saulės, naudoti apsauginius kremus. Ypač artimieji tų žmonių, kuriems jau buvo diagnozuota melanoma, turi būti atidūs ir gal net ne kartą, o porą kartų per metus atidžiai save apžiūrėti ir, aišku, bent jau vieną kartą per metus apsilankyti pas gydytoją dermatologą. Melanomos rizikos veiksniai yra šie: saulės UV spinduliuotė, soliariumai, šviesi oda, pigmentiniai odos dariniai, buvusios vėžinės odos ligos, šeimoje diagnozuotos melanomos.
Visuomenės sąmoningumas su metais auga, tačiau gal jo dar neturime pakankamai. Gal ne visi bijo šios ligos, o vertėtų bijoti, nes melanoma yra viena agresyviausių vėžio formų. Jau nekalbu apie išplitusią, laiku nediagnozuotą melanomą. Tada prognozės yra itin prastos. Nors turime medikamentų ir jų vis daugėja, vis dėlto tai yra vienas pikčiausių vėžių.
Dosjė
2010 m. Baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją.
2010 – 2016 m. Medicinos studijos VU MF, įgijo medicinos specialybę.
2015 m. atliko internatūrą Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamente ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Hematologijos skyriuje
2016 m. – iki dabar Chemoterapinės onkologijos rezidentūros studijų programa VU MF.
2010 – 2016 m. Studentų sąjungos narė.
2011 – 2016 m. Studentų mokslinės draugijos narė.
Nuo 2012 m. Lietuvos chemoterapeutų draugijos narė.
2014 – 2018 m. Nopho narė (Nordic society of paediatric haematology and oncology).
Nuo 2015 m. ESMO narė (European society for medical oncology).
Nuo 2015 m. ASCO narė (American society of clinical oncology).
Nuolat gilina žinias onkologijoje, ypač domisi melanomos, inkstų ir plaučių vėžio diagnostika ir gydymu. Skaito paskaitas ir dalinasi žiniomis su gydytojais onkologais, šeimos gydytojais, vidaus ligų gydytojais.
Savanoriauja organizacijose, dirbančiose su onkologiniais pacientais ir jų šeimos nariais.
