Nors žvynelinė nėra užkrečiama liga, dėl įvairių ligos pažeidžiamų kūno vietų, tokių kaip: veidas, rankos ir kojos, kyla psichologinis diskomfortas bendraujant su šeimos nariais, bičiuliais ar bendradarbiais. Kaip atpažinti žvynelinę ir susigrąžinti gyvenimo kokybę ‒ išgydyti nemalonią odos ligą?

Liga dažniausiai prasideda sulaukus 20‒40 m. amžiaus. Žvynelinei būdingas bėrimas gali pasireikšti tik tam tikrose kūno vietose, tačiau sudėtingesniais atvejais bėrimas gali padengti ir didelius odos plotus. Sergant žvyneline bėrimas gali kuriam laikui išnykti ir vėl atsirasti. Iš pradžių ant odos atsiranda mažų raudonų gumbelių, kurie vėliau plečiasi ir pasidengia žvyneliais.

Dažniausiai žvynelinės pažeidžiamos kūno vietos:

alkūnės,
keliai,
kryžkaulis,
plaukais dengiamos galvos sritys.

Žvynelinės rūšys ir simptomai

Skirtingiems žmonėms pasireiškia vis skirtingi simptomai ir ne vienodu laiku. Žvynelinės simptomai priklauso ir nuo žvynelinės tipo.

Plokštelinė žvynelinė. Dažniausia žvynelinės forma ‒ plokštelinė žvynelinė. Ši forma sudaro 80 % susirgimo atvejų. Šios rūšies žvynelinę atpažinsime iš jai būdingo bėrimo. Tam tikrą kūno vietą išberia iškilios, aiškių kraštų, apvalios ar ovalios raudonos plokštelės, gausiai padengtos sausais žvynais. Šis bėrimas dažniausiai atsiranda išorinėje rankų ir kojų pusėje ir gali sukelti niežėjimą.

Raukšlių žvynelinė. Netipinė žvynelinės forma – raukšlių žvynelinė. Ji paveikia odą apie raukšles: pažastis, kirkšnis ir pan., bet pažeisti odos plotai nepasidengia žvynais. Oda būna paraudusi ir blizgi.

Lašelinė žvynelinė. Vaikams ir paaugliams dažniausiai pasireiškia lašelinė žvynelinė. Ant sergančiųjų odos atsiranda mažų, raudonų, nesusiliejančių dėmelių.

Eritroderminė žvynelinė. Labiausiai žmones tiek fiziškai, tiek psichologiškai paveikia eritroderminė ligos forma. Šio tipo žvynelinė apima didelius odos plotus, pažeista oda būna raudona ir pleiskanoja. Eritroderminės žvynelinės kamuojami žmonės dažnai vengia bendrauti, išeiti iš namų, todėl nukenčia jų socialinis gyvenimas. Sergant eritrodermine žvyneline taip pat būdingas kūno temperatūros svyravimas, širdies ritmo sutrikimai.

Pustulinė žvynelinė. Ši žvynelinės forma gana reta. Ant sergančiojo odos atsiranda baltų pūlių pripildytų pūslelių, apsuptų paraudusios odos.

Žvynelinis artritas. Ilgesnį laiką sergant žvyneline žmogaus sąnarius gali pažeisti žvynelinis artritas. Pirmiausia pažeidžiama oda, o vėliau ir sąnariai. Kai pažeidžiami sąnariai, žmogus ima jausti skausmą, sąnariai gali patinti, sustingti.

Pastebėjus neaiškios kilmės bėrimą, odos ir nagų pokyčius, reikėtų apsilankyti pas gydytoją dermatologą, kuris nustatys, kas sukėlė pasireiškusius simptomus ir rekomenduos gydymą.

Pagrindiniai žvynelinės gydymo būdai

Žvynelinė ‒ gana sudėtinga ir nemaloni liga, tačiau parinkus tinkamas priemones ligą galima suvaldyti. Atsižvelgiant į ligos formą ir sunkumą gydytojas parinks tinkamiausias priemones žvynelinės gydymui.

Gydymo tikslas ‒ mažinti uždegimą, stabdant odos ląstelių dauginimąsi ir plokštelių formavimąsi; pašalinti žvynus ir minkštinti odą paviršinių medikamentų pagalba. Gali būti parenkami keli žvynelinės gydymo būdai: vietinio poveikio priemonės, sisteminis gydymas, šviesos terapija, lazerinė ar biologinė terapija.

Vietinio poveikio priemonės. Tai priemonės, kuriomis gydymas pradedamas pirmiausia: kremai, geliai ar tepalai, skirti pažeistoms odos vietoms gydyti. Naudojant specialias priemones oda tampa minkštesnė, sumažinamas arba normalizuojamas ląstelių dauginimosi greitis, mažėja uždegimas.

Sisteminis gydymas. Šį gydymo būdą gydytojas parinks esant sunkesnėms žvynelinės formoms arba tuomet, kai kitos išbandytos priemonės pasirodys neveiksmingos. Pradėjus gydymą sisteminiais vaistais pacientams tenka dažnai lankytis pas gydytoją, nes vartojant šiuos vaistus slopinama imuninės sistemos veikla, gali pasireikšti stiprus šalutinis poveikis. Taigi reikalinga atidi sveikatos stebėsena. Parinkęs tam tikrus sisteminius vaistus gydytojas gali rekomenduoti pacientą gydyti ligoninėje.

Šviesos terapija. Terapijos metu naudojami UVB ir UVA spinduliai ‒ veiksmingas žvynelinės gydymo būdas. Gydytojas šį gydymo metodą gali rekomenduoti tada, kai vietinio poveikio priemonės nesukelia norimo efekto. Taip pat šviesos terapija gali būti naudojama kaip papildomas gydymo metodas. Šio metodo trūkumas toks, kad dažnas ir didelio kiekio spinduliavimas gali sukelti skausmingų odos nudegimų, taip pat pasižymi kancerogeniniu poveikiu.

Lazerinė terapija. Vietoj šviesos terapijos (bijant galimo šalutinio poveikio) žvynelinės gydymui gali būti pasirenkama alternatyva – lazerinė terapija. Lazerinės terapijos metu veikiamas tik pažeistas odos plotas ir tokiu būdu išvengiama UV spindulių poveikio visam organizmui.

Biologinė terapija. Naujausias metodas žvynelinės gydymui – biologinė terapija. Biologiniai vaistai, priešingai nei sisteminio gydymo metu skiriami vaistai, veikia tik tam tikras imuninės sistemos ląsteles, neslopindami viso organizmo imuniteto. Taigi šie vaistai žymiai efektyvesni nei sisteminio gydymo metu naudojami medikamentai. Deja, gydymas biologiniais vaistais labai brangus, todėl ne visiems prieinamas.

Kaip jau buvo minėta, kiekvienas žvynelinės atvejis ‒ unikalus. Taigi susirgus žvyneline, gydymas pacientui parenkamas individualiai. Jei atidžiai klausoma gydytojo patarimų ir laikomasi nurodymų, žvynelinės simptomai ima nykti. Tad jei pastebėjote žvynelinę primenančius simptomus, kreipkitės į dermatologą ir susigrąžinkite prarastą gyvenimo kokybę ‒ tiek fizinę, tiek socialinę.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!