Fitoterapija vis labiau domisi ne tik rimtomis ligomis sergantys ligoniai, bet ir patys medikai, kurie fitoterapijos metodus stengiasi taikyti tradiciniam gydymui.
Pasak „Širdažolės" vaistininkės Birutės Michelkevičienės, žinodami apie cheminio gydymo neigiamas pasekmes, žmonės vis dažniau kliaujasi liaudies medicinos išmintimi.
„Didėjant pacientų susidomėjimui gydymu vaistažolėmis, medikai nelieka nuošalyje - jie priversti labiau domėtis gydomosiomis augalų savybėmis ir duoti naudingų liaudies medicinos patarimų savo pacientams", -teigė vaistininkė. B.Michelkevičienė neslepia, kad dabartiniams mūsų medikams labai trūksta žinių apie gydymą vaistažolėmis. Mat į vaistinę užsukę žmonės sako: „Išgėriau krūvą antibiotikų, dabar duokite žolių".
Akivaizdu, kad medikai dėl kompetencijos trūkumo ar kitų priežasčių neinformuoja pacientų apie galimą fitoterapiją. Juk geriausią rezultatą galima pasiekti tik derinant tradicinį gydymą su fitoterapija. Derinant abu gydymus svarbu žinoti pagrindinį principą - vaistažolių arbatą reikėtų gerti praėjus 3-4 valandoms po vaisto suvartojimo.
Pasak vaistininkės, nereikėtų tradicinio gydymo medikamentais sumenkinti prieš fitoterapiją, nes ir vienas, ir kitas turi savo pranašumų ir trūkumų. „Vaistažoles patartina vartoti sergant lėtinėmis ligomis, ligų profilaktikai. Gydomosios žolelės mūsų organizmą veikia švelniai, nėra šalutinio poveikio ar užteršimo. Tačiau be cheminių vaistų niekaip neišsiverstume esant didelėms traumoms, rimtoms infekcijoms", -įsitikinusi vaistininkė. Be to, kai kurių žmonių organizmas nepriima antibiotikų, t. y. jie gali sukelti alergiją. Vaistininkė tikina, kad net tokiu atveju gali padėti vaistažolės, nes, pavyzdžiui, spiritinis bičių pikis bei greipfruto sėklyčių ekstraktas laikomi natūraliais antibiotikais, galinčiais pakeisti sintetinius.
Gerti nuolat nepatartina
Nors gydomųjų žolelių veiksmingosiomis savybėmis jau niekas neabejoja, B.Michelkevičienė primena, kad negalima piktnaudžiauti vaistažolėmis. „Vienos rūšies žolelę galima vartoti ištisai ne ilgiau kaip tris savaites. Po tokio kurso būtina daryti mažiausiai 10 dienų pertrauką, antraip organizmas pripras prie vaistažolės ir poveikis gali sumažėti", - sakė vaistininkė.
Kita vertus, skirtingų rūšių vaistažoles galima gerti ir nedarant pertraukos, bet žoleles reikia vis pakeisti kitomis. Be to, pasak vaistininkės, žolelių arbatą atsargiau turėtų gerti nėščios moterys ir vaikai, nes vaistažolės, lygiai taip pat kaip ir sintetiniai vaistai, gali sukelti alergijas.
Kaip rinkti ir paruošti žoleles?
Didelę įtaką vaistažolių arbatų veiksmingumui turi žolelių surinkimas, džiovinimas, paruošimas, plikymas. Susiruošusiesiems į pievas rinkti vaistažolių B.Michelkevičienė pataria pasirinkti tas vietas, kurios yra bent 1,5 km spinduliu nutolusios nuo dulkėtų kelių, fermų, statybviečių ar gyvenviečių. Be to, labai naudinga žinoti, kad geriausia vaistažoles rinkti rytmetį, kai iškrinta rasa. Surinktas žoleles geriausia išdėlioti ant drobinio audeklo ar balto popieriaus ir džiovinti apie 2 savaites ten, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai.
Ruošiant arbatą su bet kuriomis vaistažolėmis, dažniausiai tinka tokios proporcijos: 1-2 valgomuosius šaukštus žolelių užpilti puse litro verdančio vandens. Pasak vaistininkės B.Michelkevičienės, tokį užpilą geriausia gerti visą dieną po truputį. Pastovėjusi arbata praranda nemažai savo veiksmingųjų savybių, todėl patartina pasigamintą arbatą išgerti tą pačią dieną. Vaistininkė primena, kad kai kurias vaistažoles reikia užpilti šaltu vandeniu, pavyzdžiui, inkstų ir šlapimo ligoms gydyti skirtą linų arbatą geriausia ruošti šaltuoju būdu.
Kokias ligas geriausia gydyti?
Deja, ne visos ligos vienodai pasiduoda vaistažolių gydymui. Vaistininkė teigia pastebėjusi, kad fitoterapija veiksmingiausia gydant įvairias ginekologines ligas. Arbatos, kurioje yra medetkų, rasakilų, kraujažolių, notrelių, veiksmingumu įsitikino jau ne viena moteris, turėjusi ginekologinių problemų, uždegimų.
Taip pat vaistažolės veiksmingos norint sumažinti padidėjusį kraujospūdį. Tam vaistininkė rekomenduoja gerti valerijonų, geltonųjų barkūnų, amalų, asiūklių arbatą.
Pasak vaistininkės B.Michelkevičienės, vis dažniau į jų vaistinę kreipiasi žmonės, kenčiantys nuo streso, nemigos ar kitų nervinių sutrikimų. Esant tokiems negalavimams rekomenduojama vartoti melisų, apynių, valerijonų, kmynų arbatas.
Kai vargina šlapimo pūslės ar inkstų veiklos sutrikimai, patariama gerti lakišių, jonažolių, gysločių, mairūnų arbatas. Be to, anot vaistininkės, vaistažolių arbata kaip pagalbinė priemonė po švitinimo gali padėti įveikti onkologines ligas. Šiam tikslui gamtos vaistinė dovanoja sidabražolių, pelkinių trindažolių, ugniažolių. Taip pat galėtų pagelbėti vaistažolės, turinčios flavanoidų (augalų pigmentai, turintys antioksidantinių savybių) - medetkos, šlamučiai, beržų lapai, skausmą malšinančios pelkinės katpėdės.
Visada turėti namų vaistinėlėje
Be abejo, visų Lietuvoje augančių vaistingųjų žolelių į savo kuklią namų vaistinėlę tikrai nesudėsime. O ir ilgai stovėdamos žolelės gali imti pelyti ar prarasti savo veiksmingąsias savybes. Kita vertus, po ranka visada, ypač žiemą, reikėtų turėti vaistažolių nuo persišaldymo (čiobreliai, islandinės kerpės, šalavijai, raudonėliai), virškinimo sutrikimų (pelynai, gvazdikai, puplaiškiai, kraujažolės, ramunėlės), kosulio, gerklės skausmo (lakišiai, raudonėliai, beržų lapai, avietės, erškėtuogės, piliarožės). Imunitetui stiprinti vaistininkė pataria gerti ežiuolių, radiolių, erškėtuogių, jonažolių arbatas.
Rinkimo kalendorius
Pievose maloniausia žoleles rinkti vasarą, bet vaistingųjų augalų rinkimo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį ir baigiasi maždaug lapkričio mėnesį. Pavasariop renkami pumpurai (beržų, pušų), šaknys (varnalėšų, krienų, bijūnų), žievė (putinų, ąžuolų), žiedai (pakalnučių, ievų, gudobelių, raktažolių). Vasarą galima rinkti visų vaistingųjų augalų dalis: lapus, žiedus, vaisius, pumpurus, šaknis, sėklas.
Kad nepasiklystumėte vaistingųjų augalų gausoje, pateikiame renkamiausių žolelių kalendorių artimiausiems mėnesiams.
Rugpjūtis
Ajerai (šakniastiebiai, lapai). Reguliuoja vidaus organų funkcijas, gydo įvairius nudegimus, stiprina plaukus.
Valerijonai (šaknys, šakniastiebiai). Atpalaiduoja, malšina skausmą, spazmus.
Raudonėliai (žolės). Vartojami sergant kvėpavimo takų ar ginekologinėmis ligomis, kamuojant nemigai, depresijai.
Medetkos (žiedynai). Valo tulžį, reguliuoja: virškinamąjį traktą. Iš; oriškai vartojamos esant sumušimams, sergant odos, gleivinių ligomis.
Dilgėlės (lapai). Gydo mažakraujystę, cukraligę. Rekomenduojama gerti esant įvairaus pobūdžio kraujavimams. Išoriškai - stiprina plaukus, didina darbingumą.
Petražolės (žolės, šaknys). Inkstų akmenligei gydyti, spuoguotam veidui valyti. Negalima vartoti nėščiosioms.
Gysločiai (lapai). Stimuliuoja kraujotaką, varo šlapimą, tulžį, gydo skandžio uždegimą.
Pelynai (žolės). Žadina apetitą, stiprina organizmą, varo šlapimą, gydo burnos ertmės uždegimą.
Pušys (spygliai, pumpurai). Pumpurų nuoviras skatina atsikosėjimą, reguliuoja virškinamojo trakto veiklą. Spyglių nuoviras naudojamas gydomosioms vonioms esant širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ligoms.
Kmynai (vaisiai). Mažina vidurių pūtimą, atpalaiduoja įvairius spazmus, skatina pieno išsiskyrimą maitinančioms motinoms.
Apyniai (spurgai). Malšina skausmą, uždegimą, gerina virškinimą.
Ieva (vaisiai). Vartojama infekciniams kolitams, enteritams gydyti. Išoriškai - odos pažeidimams, plaukams stiprinti.
Kraujažolės (žolės). Stabdo visinį kraujavimą, kietina vidurius. Galima gydyti anginą, kvėpavimo takų ligas.
Rugsėjis
Spanguolės (vaisiai). Vartojamos šlapimui varyti, hipertoninėms ligoms gydyti.
Ramunėlės (žiedynai). Esant žarnyno spazmams, viduriavimui, sergant gastritu. Turi antialerginį komponentą, todėl plačiai vartojamos išoriškai: gydant burnos ertmės uždegimą, plaukams stiprinti, inhaliacijoms.
Rūgštynės (šakniastiebiai). Laisvina vidurius, gydo hemorojų, vartojamos sergant mažakraujyste.
Spalis
Putinai (vaisiai, žievė). Vartojamas piktybiniams navikams gydyti kartu su kitais vaistais. Didina kraujo krešėjimą, vartojama esant gausioms mėnesinėms.
Lapkritis
Baltalksniai (kankorėžiai). Nuoviras vartojamas įvairioms infekcinėms ligoms gydyti.
Dirveniai (šaknys). Gydo hemorojų, šlapimo pūslę, inkstų akmenligę.
Mėtos ramina sudirgintą skrandį, padeda skaudant galvą, peršalus, kosint, karščiuojant, ėdant rėmeniui. Žolininkai rekomenduoja mėtas vartoti niežuliui ir uždegimams slopinti.
1-2 arbatinius šaukštelius džiovintų lapų užplikyti 250 ml verdančio vandens ir 10 minučių palikti pritraukti. Mėtų skonis maloniai vėsina burną. Mėtų daugiau kaip savaitę be pertraukos nereikėtų duoti vaikams.
