Pataria specialistė
Klaipėdos Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja, gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė:
Lėtai nuodija organizmą
Kone pusė pacientų ateina skųsdamiesi nagų pakitimais. Kojų išvaizda susirūpinusieji akcentuoja, kad vasara, reikės eiti į paplūdimį ir galvoja, kad jų problema – daugiau estetinė, kurią sutvarkyti galima greitai. Tačiau grybas yra itin „piktas“ organizmas, greitai prisitaikantis prie aplinkos sąlygų ir galintis ilgai tūnoti žmogaus organizme. Net pradėjus kompleksinį gydymą, nėra šimtaprocentinės garantijos, jog pavyks pasiekti rezultatą.
Grybelis maitinasi savo šeimininko geriausiais „kąsneliais“ ir medžiagų apykaitos produktus šalina į aplinką, t.y. į žmogaus kūną. Taip nieko nejaučiant jo organizmas yra labai lėtai intoksikuojamas. Tai ilgainiui priveda ir prie alerginių reakcijų. Jei grybelio yra pakenkti kojų nagai, jos išsivysto ant pėdų, blauzdų odos, jei rankų nagai – pakenkiama plaštakų oda.
Visgi žmonės retai įtaria, kad viso to kaltininkas – grybelis. O grybelinė infekcija tuomet jau gali būti gerokai įsigalėjusi organizme ir sukelti kitas ligas. Dažniausiai kol žmogui neskauda, gali normaliai apsiauti avalynę, per daug nekreipia dėmesio. Ypač vyrams grožis nerūpi. Tik kai pradeda įaugti nagas, atsiranda kita komplikacija, antrinė infekcija, supūliuoja, skauda, tokiu atveju neišvengiamai ateina pasirodyti gydytojui.
Simptomai gali ir suklaidinti
Sergant nagų grybeliu nebūtinai turi būti pažeistas nagas. Variantų labai daug. Pirmieji simptomai – gali būti pakenkti tik tarpupirščiai, pado oda, paraudonuoti, pradėti šerpetoti, niežėti. Kai oda nukasoma, atsiranda erozijų, žaizda pradeda šlapiuoti, lengvai prisideda antrinė infekcija, supūliuoja ir jau rezultatas būna visai nekoks.
Be abejo, tokias žaizdas reikia gydyti ne pačiam, būtina konsultuotis su gydytoju. Taip pat – atlikti mikologinį tyrimą, nustatyti, ar tikrai sergama grybeliu. Tokiais pačiais simptomais gali pasireikšti, pavyzdžiui, ir infekcinis dermatitas, sukeliamas mikrobinės infekcijos. Čia dažnai žmonės daro klaidą pradėję pažeistą odą tepti priešgrybeliniu tepalu. Tai visiškai nebus veiksminga, todėl savigyda užsiimti nepatartina.
Net ir matant jau pakitusį nagą, nėra šimtaprocentinės garantijos, kad tai jau tikrai yra grybelis. Tai gali būti bet kuri kita mikrobinė infekcija, atsiradusi traumavus nagą – įkirpus ar įplėšus šalia nago volelio. Nagas gali pakisti ir dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, pavyzdžiui, vartojant vaistus, dėl kitų ligų, vitaminų, mikroelementų trūkumo. Pakisti nagai gali būti dėl kitų negrybelinių, bet mikrobinių ligų – žvynelinės, kerpligės ir kt.
Ko imtis?
Ką daryti, jei visgi nustatyta grybelinė infekcija? Jei yra tik pakenkta oda, tinka įvairiausi kremai, purškalai. Naudojant tepamus vaistus, priklausomai nuo organizmo, rezultatas gali būti pasiektas po dviejų savaičių, mėnesio. Tik svarbu laikytis nuoseklumo – net ir pasiekus norimą efektą dar savaitę tepti odą priešgrybeliniu kremu. Esant pažeistiems nagams reikia imti sisteminio gydymo – jokie kremai nepadės. Net ir vartojant vaistus nėra šimtaprocentinės garantijos, kad nagai ataugs.
Pagrindinė profilaktika – stengtis laikyti odą sveiką, grįžus iš pirties, paplūdimio, tų vietų, kur daug žmonių vaikšto basomis, nusiplauti kojas, galima net pamirkyti vandenyje su soda. Veiksminga yra pasitepti ir profilaktikai skirtais priešgrybeliniais kremais, pasipurkšti kokia dezinfekuojamąja priemone. Taip pat nepamiršti grįžus į namus plauti rankas. Būtina tinkamai prižiūrėti nagus, taisyklingai kirpti, vengti mikrotraumų, atsilupusios odos, kur sukuriama labai gerai terpė grybeliui ir kitoms infekcijoms. Taip pat – turėti individualias higienos (pedikiūro, manikiūro) priemones, rankšluostį, šlepetes, su niekuo nesidalinti šiais dalykais.
Verta žinoti
Atidesni šiuo metų laiku turi būti ir dirbantieji sode, mat dirvožemyje yra labai daug grybelių sporų. Jų „pasigauti“ užtenka ir minutės kontakto su žeme. Taigi prieš dirbant sode, užsiimant daržininkyste būtina mūvėti pirštines – šalia odos plonas medvilnines, o ant viršaus – gumines.
