Motyvacijos stoka
Prieš kurį laiką kai kuriuose visuomenės sveikatos biuruose (VSB) pradėtos organizuoti specialios konsultacijos. Jomis siekiama paskatinti žmones atsikratyti rūkymo. Visgi šiuo metu naujoji paslauga nesulaukia didelio visuomenės susidomėjimo.
Kaip L.S. teigė Kretingos VSB psichologė Agnė Antanaitytė, į jų organizuojamus užsiėmimus daug norinčiųjų surinkti nepavyksta. Anot psichologės, pasitaikė ir atvejis, kai vienas žmogus užsiėmimus nusprendė mesti po vienos konsultacijos. Pašnekovė tikina, kad tokia padėtis yra ir uostamiestyje: „Turėjau pokalbį su kolegomis. Jie teigė, kad buvo bandoma surinkti grupę Klaipėdoje. Deja, to padaryti nepavyko.“
Panaši padėtis yra susiklosčiusi ir kituose VSB. Nors konsultacijos yra populiarinamos, į jas žmones siunčia ir šeimos gydytojai, koją kiša motyvacijos stoka „Žmonės nori, kad viskas pavyktų po vieno seanso. Ilgiausiai susitikimus lankė vienas asmuo, kuriam buvo per 30 metų. Jis atėjo į tris susitikimus“, – pripažįsta Ukmergės VSB direktorės Vaidos Puodžiūnienės.
Kaip teigė Marijampolės VSB visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė, priklausomybių ligų konsultantė Diana Varnagirytė, jų biuras turi keturis paruoštus specialistus. Visgi kaip ir kituose biuruose, konsultacijas lanko tik pavieniai asmenys.
Rūko vis daugiau paauglių
Problema ne tik tai, jog rūkantys Lietuvos gyventojai nesistengia atsikratyti šio žalingo įpročio. Pastebėta, kad pastaraisiais metais dūmu itin susivilioja ir nepilnamečiai. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad praėjusiais metais atliktas Lietuvos moksleivių sveikos gyvensenos ir sveikatos tyrimas atskleidė, jog didesnė dalis rūkančių mokinių naudojo elektronines cigaretes. Per paskutinį mėnesį jas yra vartojęs kas penktas 5–9 klasių mokinys. Be to, jų vartojimas sparčiai auga.
Su paauglių rūkymu teigė susidūrusios ir VSB atstovės. Marijampolės VSB darbuotojai stengiasi išspręsti šią problemą. Sveikatos priežiūros specialistai veda paskaitas apie rūkymo žalą. Organizuojama ankstyvosios intervencijos programa. Nors apie ją yra informuojami mokinių tėvai, šias grupes surinkti sudėtinga. Jose privalo dalyvauti mažiausiai šeši dalyviai. Prie prevencijos taip pat prisideda ir policijos pareigūnai.
Anot V.Puodžiūnienės, Ukmergės VSB specialistai veda užsiėmimus apie žalingų įpročių prevenciją. Taip pat stengiamasi į tai įtraukti ir pedagogus bei tėvus. Siekiama, jog vaikai keistų savo elgesį.
SAM pranešime rašoma, kad prie elektroninių cigarečių išpopliarėjimo tarp mokinių galėjo prisidėti ir įsitikinimas, jog jos esą nekenkia sveikatai. Visgi, kaip ir įprastose, elektroninėse cigaretėse yra sveikatai žalingų toksinių medžiagų.
Pernai JAV Širdies asociacija paskelbė pareiškimą. Jame pabrėžiama, kad moksliniai tyrimai įrodė, jog elektroninės cigaretės savo sudėtyje turi įvairių dalelių, kurios rūkymo metu skyla į kancerogenus bei kvėpavimo takų dirgiklius. Pasaulio sveikatos organizacija skalbia, kad nors elektroninių cigarečių poveikis nėra iki galo ištirtas, aišku, jog jų vartojimas sukelia pavojų širdžiai bei plaučiams.
Kitais metais yra numatyta ir dar viena rūkymo prevencijos priemonė. Šalyje atsiras speciali telefono linija. Šią paslaugą teiks kvalifikuoti specialistai. Kaip teigė SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas, iki šiol su rūkymu būdavo kovojama daugiausiai pasitelkiant įstatymus bei kontrolę. Specialisto manymu, šių priemonių nepakanka.
Žalingą įprotį turintiems asmenims yra būtina suteikti realią bei veiksmingą pagalbą, o telefoninė linija padidins kompleksinės pagalbos prieinamumą. Numatyta, kad projektas „Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija“ tęsis iki 2029 pabaigos. Jam įgyvendinti iš valstybės biudžeto yra skirta 1,4 mln. eurų.
Komentaras
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistas, psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas:
– Mokinių rūkymas – sudėtingas bei kompleksinis reiškinys. Kiek man teko girdėti, paauglų rūkymo problema iš tiesų paaštrėjo. Ją derėtų spręsti įvairiapusiškai. Mano nuomone, yra būtina mažinti rūkalų prieinamumą. Kita bėda, jog mokiniai griebiasi rūkymo ir dėl juos kamuojančių psichologinių bėdų.
Visuomet atsiranda norinčiųjų atsikratyti šio žalingo įpročio. Visgi šiuo met nesu pastebėjęs kokio nors metimo bumo. Kita vertus, derėtų paminėti tai, kad kiekvienais metais mesti rūkyti bando apie 50 proc. rūkančių žmonių. Tai iš tiesų yra didelis skaičius. Žinoma, yra ir teigiamų pokyčių. Šeimos gydytojai yra įpareigoti paklausti, ar žmonės rūko bei padėti jiems atsikratyti žalingo įpročio. Buvo suorganizuoti metus trukę nemokami mokymai psichologams bei sveikatos priežiūros specialistams. Tai iš tiesų yra šaunu ir sveikintina.
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|
