Mūsų ligos istorijos knygelė
Sveikas žmogus – tai pusiausvyra ir gyvenimo džiaugsmas. Jei kažkas vyksta organizme, pasireiškia diskomfortas, nerimas, ir galiausiai iškyla su tuo susijusios emocijos.
Visi mes galima pastebėti savo nuotaikos ir elgesio pokyčius. Ir jau tuo labiau matome artimųjų elgesio pokyčius. Jei taip nutiko, nereikia atidėlioti vizito pas gydytoją. Kuo anksčiau pastebėsime ligą, tuo lengviau bus ją išgydyti.
Neretai mes įsižeidžiame, kai žmonės, kaip mums atrodo, išlieja ant mūsų savo pyktį, neigiamas emocijas arba tiesiog mus ignoruoja. O gal jie tiesiog ne visai sveiki, tik to patys nesuvokia? Tokiu atveju telieka tik užjausti ir pasiūlyti gydytis – bet ne perkeltine, o tiesiogine prasme.
O ką jau kalbėti apie pagyvenusius žmones... Įsivaizduokite, kiek jie su metais sukaupia problemų – juk ne veltui sakoma, kad į senatvę charakteris subjūra. Tai dar viena priežastis su jais elgtis kantriai.
Atpažinkite savo ligą
Pačius ryškiausius nuotaikos pakitimus sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos, endokrininės sistemos, kepenų ir tulžies pūslės susirgimai.
Problemas su kepenimis ir tulžies pūsle galima atpažinti iš perdėto jautrumo ir nervingumo. Beje, sergantis hepatitu žmogus dar gali susivaldyti, nors prastos nuotaikos jis būna gan ilgai. O sergantis cholecistitu įsiplieskia dėl smulkmenų, bet užtat greit ir atvėsta. Žmones, turinčius tokių problemų, lengva netyčia įžeisti, bet jie greit atleidžia nuoskaudas.
Lengvai įsiplieskia ir žmonės, sergantys sąnarių ligomis – bet taip pat greit nusiramina. O štai esant pneumonijai, bronchitui, tuberkuliozei po susierzinimo priepuolio žmogus užsisklendžia savyje, tampa susimąstęs. Panaši nuotaika, tik ne taip ilgai užsitęsianti, būna ir pacientams, kuriems būtina kreiptis į proktologą.
Inkstų ir šlapimo pūslės susirgimai (pielonefritas, nefritas, cistitas) neretai būna lydimi liūdesio, nerimo.
Širdies ir kraujagyslių ligų atvejais (išeminė ir hipertoninė liga, širdies ydos, aterosklerozė) dažniausiai kyla baimė be priežasties, nerimo jausmas. Be to, širdininkai išsiskiria iš kitų perdėtu atsakingumo jausmu – būtent todėl daugelis pastebi, kad kelios savaitės prieš netikėtą infarktą žmogus būna užsivertęs krūva darbų. Tokiais atvejais sakoma: „Širdis neišlaikė, persitempė“. O juk būtent dėl artėjančios ligos jis ir persitempė.
Žmogui, linkstančiam į ilgus svarstymus, nors anksčiau niekas nepastebėjo jo filosofuojant, veikiausiai streikuoja kasa (pankreatitas, cukrinis diabetas) arba skrandis (gydytojai įtartų gastritą). Sergantieji skrandžio opa veikiausiai ir taps opiai susimąstę.
Emocijos išdavikės
Nuotaikų niuansai – geras sufleris gydytojams. Žmogus, sergantis kepenų ligomis, puola į gilų ir ilgą liūdesį (pasireiškiantį net sapne – jis dūsauja ir vaitoja naktimis), bet tiems, kuriems streikuoja šlapimo pūslė, tas liūdesys ištrykšta ašaromis.
Kaip konkrečiai pažeistas organas, dėl ko – dėl grybelinės, virusinės, parazitinės ar bakterinės infekcijos? Kiekviena savaip nuspalvina emocijas. Pavyzdžiui, žmogus, sergantis pielonefritu, sukeltu grybelinio pažeidimo, veikiau taps liūdnuoju galvočiumi, bet tas pats susirgimas, sukeltas virusinės infekcijos, sužadins veiklesnį liūdesį, ligonis bus aktyvesnis.
Apskritai emocinis piešinys retai būna vienareikšmiškas, nes vienu metu gali būti svarbūs keli veiksniai. Pavyzdžiui, skrandžio opa žmogų gali paversti kandžiu negailestingu aštrialiežuviu, šlapimo pūslės – liūdnu ir ironišku šaipūnu.
Bet kokie augliai ar akmenys sukelia ligoniui baimę ir liūdesį, ir kuo didesni, tuo emocijos stipresnės. Taigi esant šlapimo takų akmenligei žmogus gali išgyventi sunkią depresiją, o esant gimdos miomai moteris patirs niūrią baimę, nepasitikėjimą savimi.
Kas kaltas ir ką daryti?
Esant depresijoms, kurios dažnai būna įvairių ligų palydovės, moterys ir vyrai elgiasi skirtingai. Moterys dažniau užsidaro savyje, pasineria į religiją. Vyrai kaltina aplinkinius, mano, kad visi aplink kalti dėl jų bėdų. Tokiam žmogui reikia daugiau pagalbos ir užuojautos, todėl jų artimiesiems reikia pasikonsultuoti su psichologu.
Visa tai, žinoma, nereiškia, kad liga mums suteikia teisę į blogą nuotaiką. Pirma, vidinė kultūra turi neleisti žmogui virsti mizantropu, vedančiu aplinkinius savo priekabėmis iš proto. Antra, reikia gydytis – tada ir nuotaika pagerės, rašo žurnalas "Zdorovje".
