Ligos požymiai
Migrena – tai nepaprasti galvos skausmai, kuriuos galima nesunkiai numalšinti. Apie 60 % Lietuvos gyventojų kenčia nuo paprastų galvos skausmų, kuriuos sukelia padidėjęs ar sumažėjęs kraujospūdis, nuovargis, alkis, troškulys. Tačiau migrena kur kas rimtesnė liga, kuri kankina jaunesnio ir darbingo amžiaus žmones, dažniausiai moteris. Tačiau vos 6–8 % vyrų serga šia liga.
Migrena gali prasidėti visiškai netikėtai be jokios priežasties. Ne visi jaučia jos simptomus, todėl ji gali užklupti bet kuriuo metu. Galvos skausmai gali trukti nuo 4 iki 72 val. Migreną gydytojai gali nustatyti tik tuo atveju, jeigu ji trunka ilgiau nei 3 paras. Priepuolių dažnis gali būti įvairus – nuo poros per visą gyvenimą iki kelių per savaitę.
Susirgimo priežastys
Gydytojai vis dar negali paaiškinti, kodėl susergama migrena, nes ligos priežastys labai įvairios. Neretai galvos skausmų priežastimi gali tapti paveldimumas. Jeigu migrena sirgo vienas gimdytojų, tuomet tikimybė, kad vaikas ja susirgs padidėja net 60–90 %.
Migreną taip pat gali sukelti išoriniai veiksniai: oro slėgio kaita, kelionė lėktuvu, kontraceptinių priemonių vartojimas, nuovargis, nemiga, per ilgas miego laikas, stresas, netinkama mityba, alkoholis, ryški šviesa, neįprasti kvapai ir pan.
Dažnai dėl galvos skausmo asmenys pasirenka netinkamus maisto produktus. Sergantiems migrena iš valgiaraščio verta išbraukti šokoladą, raudonąjį vyną, riešutus, fermentinį sūrį, kavą ir citrusinius vaisius.
Simptomai
Artėjant migrenos priepuoliui asmuo būna prastos nuotaikos, nenori dirbti, gali pablogėti regėjimas, tirpsta ne tik pirštai, bet ir viena kūno pusė. Vos prasidėjus priepuoliui sergantysis pajunta skausmą vienoje galvos pusėje, o vėliau pradeda skaudėti visą galvą.
Nuolatos jaučiamas tvinkčiojimas, todėl nesinori judėti, nes nuo to skausmai suintensyvėja. Kai užklumpa stiprus migrenos priepuolis, norisi būti tamsoje, ramybėje, negirdėti jokių garsų. Neretai galvos skausmų kamuojamą asmenį pykina. Įdomu tai, kad dažniausiai kairės galvos pusės skausmai prasideda naktį arba auštant, o dešinės – bet kuriuo paros metu.
Kaip padėti?
Prasidėjus galvos skausmams patariama kuo greičiau išgerti aspirino, analgino ar kitų skausmą malšinančių vaistų. Jeigu medikamentai bus išgerti vėliau – neverta tikėtis poveikio. Aišku, nereikėtų piktnaudžiauti vaistais, kurie taip pat gali sukelti galvos skausmus.
Žinoma, galima skausmus bandyti malšinti namie esančiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, ant skaudamos galvos vietos galima dėti šalto arba šilto vandens kompresus ir ramiai pagulėti.
Mityba
Jeigu galvos skausmai kankina nuolatos, verta susirūpinti mityba. Patariama valgyti dažnai ir nedideliais kiekiais. Vietoj galvos skausmus sukeliančių produktų derėtų rinktis mažiau kenksmingus, pavyzdžiui, žolelių arbatą, kavą be kofeino, varškę, jogurtą, obuolius arba kriaušes.
Vertėtų atsisakyti saldumynų. Juose gausu cukraus, kurio kiekis kraujyje padidėja ir greitai sumažėja. Tokie pokyčiai gali išprovokuoti galvos skausmus. Jeigu norisi valgyti, reikėtų rinktis košę arba vaisius. Patariama nepersivalgyti, nes maisto perteklius taip pat gali sukelti skausmus. Svarbu visada valgyti laiku.
Galvos skausmų eiga
Prieš migrenos priepuolį asmuo pradeda bijoti šviesos, sutrinka dėmesys, tampa tingus, jautrus įvairiems garsams, kvapams, sumažėja apetitas. Tokie simptomai pasireiškia per kelias valandas ar dienas prieš migreną.
Aura atsiranda prieš prasidedant migrenai. Šis simptomas trunka ne ilgiau nei valandą. Jis gali pasireikšti regėjimo sutrikimu, pavyzdžiui, asmens akyse raibuliuoja, jis mato juodus taškelius, pradeda tirpti kūnas. Prasidėjus migrenai žmogus jaučia erzinančius vienos galvos pusės skausmus, kurie pamažu išplinta. Vėliau jį pykina, jis vemia, jaučia alkį, būna labai karšta arba šalta.
Pradėjus sveikti pamažu mažėja galvos skausmai, tačiau vis dar galima jausti nuovargį, taip pat dar vis nesinori nieko dirbti.
ĮDOMU
Migrena dažniausiai skundžiasi 30–45 m. žmonės. Tačiau ji gali pasireikšti vaikams, paaugliams, vidutinio amžiaus ir vyresniems asmenims.
Dauguma sergančiųjų galvos skausmus jaučia vos kelis kartus per mėnesį arba dar rečiau. Vos 3 % jų serga lėtine migrena, kai galvos skausmai kankina mažiausiai 15 dienų per mėnesį pusę metų.
Jeigu žmogus serga migrena, tuomet yra didelė tikimybė, kad jam išsivystys depresija, turės miego sutrikimų. Be to, asmenims, kurie patiria aurą, padidėja rizika, kad juos gali ištikti insultas arba infarktas.
Migrena neišgydoma. Galima stengtis tik sumažinti galvos skausmus arba jų dažnumą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Galvos skausmus gali išprovokuoti įvairios ligos, todėl svarbu atkreipti dėmesį į požymius, kurie parodo, ar būtina kreiptis į gydytoją.
1. Galvos skausmai prasideda staiga, be jokios priežasties. Jie būna itin stiprūs.
2. Juos lydi psichikos sutrikimas arba neurologiniai simptomai.
3. Galvos skausmai prasideda kartu su karščiavimu ir vėmimu arba skausmai atsiranda staiga. Taip pat gali būti plyšusi kraujagyslė.
4. Reikėtų atkreipti dėmesį tuomet, jeigu vaikas pirmą kartą pajuto stiprius galvos skausmus.
5. Jeigu galvos skausmai prasideda kosint ar miegant naktį.
Kokiais patarimais reikėtų vadovautis žmonėms, sergantiems migrena?
Daug dėmesio reikia skirti mitybai. Kai kuriuose maisto produktuose esantys tiraminai sukelia migrenos priepuolius. Todėl sergantiems šia liga negalima valgyti brandintų fermentuotų sūrių, raugintų kopūstų, sojų padažo, žuvies padažų, pupelių, gerti raudonojo vyno, kavos, kokakolos. Atsisakius šių produktų galvos skausmai gali išnykti.
Taip pat labai svarbus žmogaus gyvenimo būdas. Šiais laikais visuomenė skuba, niekur nespėja. Vis dėlto žmogus turi gerai išsimiegoti, pailsėti. Taip pat reikėtų nekreipti dėmesio į smulkmenas. Negalima teigti, kad stresas tiesiogiai sukelia migreną, tačiau jis taip pat daro didelę jai įtaką.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
