Nemažai terapeutų ir psichikos sveikatos specialistų aukos psichologiją mato kaip destruktyvų mechanizmą, kuris gali kenkti asmeniniams santykiams ir laimingam gyvenimui.
Linkusio į aukos mąstymą žmogaus psichologinė kelionė yra sudėtinga ir gali prasidėti dar ankstyvoje vaikystėje. Kartais žmonėms, kurių tėvai buvo labai kritiški ar smurtaujantys, išsivysto gėdos ir kaltės jausmai. Jei su šiomis problemomis nesutvarkoma, jos suaugus gali pasireikšti kaip aukos psichologija. Užuot susidorojęs su kaltės ir gėdos jausmais, kurie primena apie praeities traumą, žmogus, mąstantis kaip auka, dėl situacijos kaltins kitus.
Aukos mentalitetą demonstruojantis žmogus gali būti apsėstas moralės ir sąžiningumo idėjų. Paprastai jis mano, kad geri dalykai yra užsitarnauti, o blogi dalykai nutinka dėl to, kad kažkas kitas yra žiaurus, neteisingas, nesąžiningas. Tokiam žmogui sunku prisiimti atsakomybę dėl savo indėlio į problemą, nes taip jis ims skausmingai justi gėdą, kaltę arba atstūmimo baimę.
Nors žmogaus, pasižyminčio aukos psichologija, elgesys gali atrodyti nelogiškai egoistiškas ar narcizistiškas, svarbu prisiminti, kad tai iš tikro yra nesėkminga, dažnai nesveika reakcija į traumuojantį skausmą, ir visai nebūtinai prigimtinė arogancija.
Aukos psichologija gali paralyžiuoti žmogų ir neleisti jam priimti logiškų sprendimų. Susikoncentravęs tik į tai, kokią nesąžiningą situaciją jam reikia patirti, žmogus gali nesugebėti pamatyti būdų, kaip išspręsti problemą. Užuot sprendus, kaip ištaisyti situaciją, jis ima kaltinti kitus, o tai niekam nepadeda.
Aukos psichologiją gali lemti ir nesveiki santykiai, tam nebūtina ir sunki vaikystės patirtis. Žmogus, kurio partneris turi priklausomybę alkoholiui, gali teisėtai skųstis dėl šios priklausomybės, bet vis dėlto jis gali imti naudoti šią priklausomybę kaip priemonę pateisinti savo pasyvumą ar veiksmus. Pavyzdžiui, jei alkoholiko sutuoktinis ar sutuoktinė užmezga romaną ir dėl to kaltina partnerio nesugebėjimą kontroliuoti priklausomybės, tai – aukos psichologijos pavyzdys. Net tokioje situacijoje, kurioje kaltinimas atrodo teisėtas, žmogus yra atsakingas už savo veiksmus.
Terapija tokiam žmogui gali būti įvairių formų. Paprastai žmogus turi pažvelgti į savo vidinius jausmus, tokius kaip gėda, kaltė, maža savivertė, kad suprastų problemą. Tuomet jam reikia išmokti prisiimti atsakomybę už savo asmeninius veiksmus ir jausmus ir imtis veikti, o ne perkelti kaltę kitiems.
