Nors būtų skubota matyti, kad prasti paauglių mitybos įgūdžiai yra mitybos sutrikimas, ekspertai teigia, kad prasta mityba, pasidavus kraštutinumams, gali tapti gyvybei pavojingu mitybos sutrikimu.
Pamela Guthrie, Amerikos anoreksijos ir bulimijos asociacijos, nepelno siekiančios organizacijos, kuri dirba mitybos sutrikimų prevencijos ir gydymo srityje, direktorė apibūdina mitybos sutrikimus ir sutrikusią mitybą kaip skirtingus nenormalios mitybos laipsnius. Sutrikusi mityba reiškia, kad dažnai praleidžiami valgymai, pasireiškia jo-jo efektas, ryjamos dietinės piliulės (diuretikai) ir iš raciono išmetamos ištisos grupės maisto produktų. Mitybos sutrikimai, aiškina ji, neatsiranda vien tik iš noro būti lieknai.
“Mitybos sutrikimai susiję su maistu, tačiau iš tikrųjų nėra dėl jo,” teigia ji. “Jie dažniausiai reiškia psichologines problemas, žemą savigarbą, stresą ir depresiją.”
Mitybos sutrikimų turintys žmonės turi polinkį naudoti maistą kaip būdą pajusti kontrolę, kuomet jos netenka ir įgauti savigarbos bei savo vertės suvokimo jausmą, suvaldyti depresiją ir išreikšti pyktį bei maištą, teigia Guthrie, kuri kaip direktorė keliauja po vidurines mokyklas ir koledžus ir šviečia studentes ir mokines apie mitybos sutrikimus.
Tiek sutrikę mitybos įpročiai, tiek ir mitybos sutrikimai tampa vis didesne problema tarp paauglių, teigia psichiatrai bei mitybos ekspertai. Ir šie abu reiškiniai, anot jų, yra pavojingi.
Paauglys, kurio mitybos įpročiai yra netinkami, negauna su maistu daug svarbių vitaminų ir mineralų, kurie vėliau gali padėti išvengti ligos. Atsiranda rizika išsivystyti tam tikroms ligoms, organizmas gali nukentėti nuo hidratacijos, širdies ir kitų rimtų ligų.
Yra nustatyta, kad 90 procentų vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių mokinių yra laikęsi dietos, nors tik 10-15 proc. turi antsvorį, teigia Guthrie. Dar daugiau, 80 procentų 10-mečių mergaičių ir 50 procentų 9-mečių mergaičių yra laikęsi dietos.
Kalbant apie tikruosius mitybos sutrikimus, Amerikos psichiatrų asociacija nustatė, kad maždaug 1-4 procentai paauglių ir jaunų žmonių turi vieno ar kito tipo mitybos sutrikimus, tokius kaip anoreksija arba bulimija.
Mitybos specialistė Frances Berg, žurnalo “Healthy Eating Journal” redaktorė ir knygos “Afraid to Eat: Children and Teens in Weight Crisis," (Baimė valgyti: vaikų ir paauglių svorio krizė) autorė įspėja tėvus, kad jų pačių mitybos įpročiai, ypač jeigu jie yra fanatiški dietų gerbėjai, gali nulemti prastus ir vaikų mitybos įpročius. “Suaugusieji kaip pakvaišę laikosi kiekvienos naujos dietos ir vaikosi vis naujų produktų, o jų vaikai stebi jų keistą elgesį ir mano, kad tai yra normalu,” teigia Berg.
Kaip suprasti, ar jūsų vaiko mitybos įpročiai yra normalūs, ar siunčia signalus apie mitybos sutrikimą? Guthrie teigia, kad tėvams labai svarbu pirmiausia patiems gerai suprasti sveikos mitybos ir mitybos sutrikimų principus ir bruožus.
Dviejų mitybos sutrikimų, siejamų su nerimu dėl svorio, bruožai:
· Sergantys anoreksija žmonės valgo labai mažai, nors yra liekni. Jie labai bijo priaugti svorio.
· Bulimija sergantys žmonės pasižymi polinkiu persivalgyti ir išsituštinti arba išsivemti. Tai reiškia, kad jie atsikrato ką tik suvalgyto maisto vemdami arba gerdami laisvinamuosius arba diuretikus. Jie taip pat bijo priaugti svorio, nors jis ir yra normalus.
“Anoreksijos atveju pirmiausia reikia ieškoti fizinių ženklų. Jie netenka labai daug svorio,” teigia Guthrie. “Bulimijos atveju ženklus pamatyti sunkiau. Tėvai turėtų žiūrėti, ar nepasireiškia toks elgesys, kaip nuolatinis susirūpinimas maistu ir svoriu ar nuolatiniai komentarai apie maistą, kad jis sukelia svorio didėjimą.” Kitas bulimijos ženklas yra tai, kad nenorima valgyti su kitais šeimos nariais.
Taip pat vaikai gali pradėti išsigalvoti pasiteisinimus, kodėl nenori valgyti. “Jie sako, kad yra per daug užsiėmę, kad valgytų. Ryte jie nėra alkani. Jiems nepatinka valgyklinis maistas,” teigia Guthrie.
Tėvai ir mokytojai taip pat turėtų stebėti, ar nepasireiškia tai, ką ekspertai vadina “sporto bulimija”. “Intensyvios treniruotės gali būti taip pat žalingos,” sako Guthrie. “Jeigu suvalgomas pyragėlis, manoma, kad už jį reikia atidirbti. Jie po kelias valandas kas dieną sportuoja.
Galiausiai, Guthrie pataria tėvams stebėti, ar nepasireiškia depresijos ar nevisuomeniško elgesio požymiai, kurie yra susiję su mitybos sutrikimais. Jeigu įtariate, kad jūsų paauglė turi mitybos sutrikimą, pasikalbėkite su savo vaiku ir pasakykite jam, kad labai dėl jo jaudinatės,” teigia ji.
Kaip padėti
“Labai svarbu susilaukti pagalbos. Kuo anksčiau pastebėsite mitybos sutrikimą, tuo bus didesni šansai pilnai pasveikti,” teigia Guthrie. “Tai yra pagydoma ir yra daug galinčių padėti specialistų – terapeutai, medicinos daktarai ir psichiatrai, kurie dirba išskirtinai tik mitybos sutrikimų srityje.”
