Atsako VšĮ Antakalnio poliklinikos Šeimos gydytojas Dargiris Beresnevičius
- Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad minėti būdai nėra pagrįsti jokias moksliniais tyrimais. Galbūt jie paremti asmeniniais ir pažįstamų žmonių pastebėjimais, tačiau koks bus poveikis kitiems žmonėms, pasakyti yra sunku. Tik didelės apimties, kai tiriamųjų skaičius įprastai būna dešimtys tūkstančių, tyrimai leidžia prognozuoti, kaip tam tikros medžiagos: vaistai, žoliniai preparatai ir kiti, ar tam tikros procedūros galėtų paveikti organizmą. Kas tinka vienam žmogui, gali būti žalinga kitam.
Bet kuriuo atveju naudinga valgyti vaisius ir daržoves, gerti jų sultis. Sveikos mitybos piramidės pagrindinė taisyklė - valgyti įvairų maistą, gerti pakankamai vandens, didinti vaisių, daržovių kiekį maiste, kartą per dieną valgyti žuvies, 2-3 kartus per savaitę galima valgyti mėsos, vartoti augalinius aliejus. Vengti itin riebaus, aštraus maisto maisto, mažinti druskos, cukraus kiekį maiste. Jeigu sergate tam tikra liga, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, geriausia mitybos rekomendacijas aptarti su gydytoju ar dietologu.
Kalbant apie pirtis - jų metu žmogus netenka daug skysčių. Taigi kraujas tirštėja ir didėja tikimybė patirti trombozę: infarktą, insultą ar panašiai. Rekomenduočiau žmonėms, turintiems didelę šių ligų riziką, riboti pirtyje buvimo laiką, vengti itin aukštų temperatūrų, ir svarbiausia gerti kuo daugiau skysčių.
Pagrįsti moksliškai „kraujagyslių valymo būdai“ arba tiksliau – veiksniai, sumažinantys kardiovaskulinės sistemos įvykio tikimybę, dažniausiai yra plačiai žinomi. Pirmiausia – metimas rūkyti. Aktyvus rūkymas net tris kartus didina riziką susirgti ar net mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Žala didėja kartu su surūkytų cigarečių skaičiumi bei rūkymo stažu. Niekada nėra vėlu mesti rūkyti. Jeigu to padaryti nepavyksta pačiam, patarčiau kreiptis į šeimos gydytoją, kuris patars ir parinks tinkamą pagalbą, įskaitant ir gydymą vaistais.
Tas pats pasakytina ir apie alkoholio vartojimą. Visuomenėje yra įvairių nuomonių dėl jo vartojimo. Deja, mokslas sako viena - kiek įmanoma mažiau, o geriausia nevartoti visai. Vartojant alkoholį, ypač didesnį jo kiekį, organizme susidaro įvairių toksinių jo skilimo produktų, kurie žaloja kepenis, smegenis, kasą, širdį, taip pat didina vėžinių ligų dažnį.
Vienas pagrindinių aterosklerozę sukeliančių priežasčių yra didelis cholesterolio kiekis organizme. Kuo jo daugiau, tuo jis stipriau nusėda kraujagyslių sienelėse, taip siaurindamas jų spindį. Užakus kraujagyslės spindžiui įvyksta infarktas, insultas ar kitas nepageidaujamas įvykis. Cholesterolio kiekį organizme mažina tinkama dieta, fizinis aktyvumas, tinkams omega 3 ir omega 6 riebiųjų rūgščių kiekis organizme bei tam tikri vaistai. Jei esate patyręs bet kokį širdies kraujagyslių įvykį, cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai yra privalomi vartoti visą likusį gyvenimą. Didžiulės apimties tyrimai atlikti įvairiuose pasaulio šalyse įrodė neabejotiną šių vaistų (konkrečiai statinų) naudą tiek gydant aterosklerozę, tiek jos prevencijai. Vartojant šiuos vaistus ne tik sumažėja cholesterolio kiekis organizme, bet jie taip pat sutvirtina aterosklerotines plokšteles kraujagyslėse, neleidžia joms plyšti. Tad taip galima išvengti daugelio nepageidaujamų įvykių, netgi mirties.
Naujausi tyrimų rezultatai skelbia, kad pasiekus itin mažus cholesterolio kiekius organizme, vartojant šiuos vaistus, atersklerotinės plokštelės pradeda mažėti, jokie maisto papildai ar dietos to padaryti negali. Deja, populiacijoje gajūs įvairūs mitai apie šių vaistų nesaugumą. Norėčiau pabrėžti, kad šių vaistų saugumas patvirtintas daugeliu tyrimų. Vartojant gali iškilti vienokių ar kitokių sunkumų, tačiau patarčiau nenutraukti vaisto vartojimo, nepasitarus su gydytoju. Kepenų ar raumenų skausmai yra laikini simptomai, ir atlikus išsamesnius tyrimus, esant reikalui, koreguojant vaistų dozes, galima sėkmingai ir ilgai tęsti gydymą.
Apibendrinant norėčiau pasakyti, kad prieš taikant bet kokį gydymo metodą ar vaistą, jeigu nesate tikri dėl jo poveikio ar saugumo, geriau būtų aptarti su šeimos gydytoju, kuris patars ar atliks reikalingus tyrimus bei paskirs moksliškai pagrįstą gydymą.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
